Žasliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Žasliai
Centrine zasliu aikstė.JPG
Zasliai COA.gif

Žasliai
Koordinatės 54°51′50″š. pl. 24°35′20″r. ilg. / 54.864°š. pl. 24.589°r. ilg. / 54.864; 24.589 (Žasliai)Koordinatės: 54°51′50″š. pl. 24°35′20″r. ilg. / 54.864°š. pl. 24.589°r. ilg. / 54.864; 24.589 (Žasliai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybės vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija Žaslių seniūnija
Gyventojų skaičius 644 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka ŽasliaiVikiteka
Istoriniai pavadinimai * lenk. Żośle, Zoszle, rus. Жосли[1], rus. Жосле[2]
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[3]
Vardininkas: Žãsliai
Kilmininkas: Žãslių
Naudininkas: Žãsliams
Galininkas: Žasliùs
Įnagininkas: Žãsliais
Vietininkas: Žãsliuose

Žasliai – miestelis Kaišiadorių rajono rytuose. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1902 m.), veikia Žaslių pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-56060).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis įsikūręs prie kelių:

Jį supa ežerai: pietuose telkšo Žaslių ežeras (iš kurio išteka Žasla), rytuose – Liminas, šiaurės rytuose – Statkūniškės ežeras. Prie Žaslių ežero augo šimtametė Žaslių guoba (nupjauta 2010 m.), stūkso Žaslių piliakalnis, Bažnyčios slėnyje vyksta bendruomenės šventės. Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso mitologinis Žaslių akmuo su iškaltu daugialypiu kryžiumi.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Stabintiškės – 5 km Blank-50px.png
GUDIENA – 7 km
KAIŠIADORYS – 9 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Paparčiai – 10 km
ŽASLIŲ GS – 5 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis Žaslių herbas, 1791
Vytauto gatvė
Paminklas miestelio 555 -osioms metinėms, atidengtas 2012 m. Skulptorius Vidmantas Gylikis

Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti 1457 m. vasario 28 d. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė Jauniui Valimantaičiui, vėliau – didikams Goštautams. 1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaip valstybinį dvarą Žaslius valdė seniūnai, tarp kurių XVIII a. išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1613 metų LDK žemėlapyje Magni Ducatus Lituaniae caeterarumque regionum illi adiacentium exacta descriptio, išleistame Radvilos Našlaitėlio Amsterdame, Žasliai pažymėti kaip miestelis. 1777 m. minima veikusi parapinė mokykla, joje mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai. 1792 m. sausio 12 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės – laisvė“). Jau gegužės 25 d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.

Žasliai minimi Lietuvos metraštyje užrašytoje legendoje apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus kunigaikščio Kukovaičio, kilusio iš Palemono giminės, motinai Pajautai, sūnus sukūręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės Pajautą laikę deive ir stabą garbino. Stabus sunykus, vietą ir vėliau žmonės garbinę.

Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia

Dar XVIII a. pabaigoje visi pastatai miestelyje buvo mediniai. Pagrindinės gatvės – Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Iš įmonių išsiskyrė malūnas ir spirito varykla, kuri stovėjo prie dvaro. Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo 1795 m. duomenimis, Žasliuose buvo 376 gyventojai: dvidešimt septyniuose valstybinių valstiečių krikščionių kiemuose – 158, penkiuose klebonijos kiemuose – 27, trijuose bajorų kiemuose – 23, dvidešimt septyniuose žydų – 131, taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų.

Žydai Žasliuose gyveno jau XVI a. viduryje. 1897 m. Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 – žydai. Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis – turėjo 3 maldos namus, savo pradinę mokyklą, biblioteką, banko skyrių, gaisrininkų grupę, keletą organizacijų. 1941 m. nacių vykdytas genocidas sunaikino žydų bendruomenę ir jų turtingą kultūrinį palikimą.

1913 m. pavasarį surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas Žasliuose. 1914 veikė arbatinė, kurioje buvo galima paskaityti lietuviškų laikraščių ir knygelių.

1919 m. balandžio 2-8 d. vyko Žaslių kautynės tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų. Kautynėse dalyvavo 1400 Lietuvos karių, jiems komandavo karininkai Stasys Nastopka, Kazys Škirpa, Jurgis Butkus.

Sovietų okupantai 1941, 1948, 1949 ištrėmė 27 Žaslių gyventojus. Po II pasaulinio karo Žaslių apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos Lietuvos partizanai.

1947 m. miestelyje buvo 1440 gyventojų, 1959 m. – 861, 1970 m. – 753. 2003 m. 310 miestelio sodybų gyveno 825 žmonės, o visoje Žaslių seniūnijoje, kuriai be miestelio priklauso dar 61 kaimas, buvo 2840 gyventojų. Bendras seniūnijos plotas – 10 900 ha.

1972 m. Žasliuose ir jų apylinkėse buvo statomas gerai žinomas režisieriaus Balio Bratkausko filmas „Tadas Blinda“. Taip pat miestelyje buvo kuriamas filmas „Čia mūsų namai“. 1975 m. į pietus nuo miestelio esančioje Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa Lietuvos istorijoje (žuvo 20 žmonių).

1992 m. patvirtintas naujasis Žaslių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611919 m. Žaslių valsčiaus centras ?
19191946 m. Trakų apskritis
19461950 m. Kaišiadorių apskritis
19501995 m. Žaslių apylinkės centras Kaišiadorių rajonas
1995 Žaslių seniūnijos centras Kaišiadorių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaslių biblioteka ir paštas.
Tarybinių karių kapinės.

Miestelio vardas tikrai hidroniminės kilmės, tačiau nėra visiškai aišku, ar nuo Žaslos upelio, ar nuo Žaslių ežero (kuris anksčiau vadinosi tiesiog Žasliai). XX a. tarpukariu vartota forma Žąsliai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[2] 1894 m.*[1] 1905 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
1 047 3 029 1 647 1 707 854 753 646
1983 m.[9] 1987 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2003 m. 2011 m.sur.[13] -
743 749 801 818 825 644 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iškiliausias Žaslių seniūnijoje gimęs žmogus – kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000). Iš Žaslių kilo bei miestelyje gyveno daug žymių menininkų, mokslininkų, sportininkų, tyrinėtojų, visuomenės veikėjų – tai Leopold Godowski, B. Halperis, B. Mastauskas, A. ir V. Saunoriai, Č. Tveraga, E. Drėgva, architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas, V. Raudeliūnas, dailininkas Pranas Gudynas (1919–1979), Benediktas Kazlauskas, aktorius Vidas Petkevičius, verhas Jokūbas Zavistanavičius, R. Melnikienė, G. Mataitis, A.Aliulis, S. Liutkevičius, A. Vareikis, A.Jakštas, A.Mataitis.

Žasliuose gyveno daug žymių, garbingų[reikalingas šaltinis] žmonių. Tai kunigai A. Burba, K. Kibelis, M. Cijūnaitis, J. Stakauskas, H. Surginevičius, Č. Kavaliauskas, Adomas Abramovičius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Жосли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 12 (23) : Жилы — Земпах. С.-Петербургъ, 1894., 36 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Жосле. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 234 psl. (rus.)
  3. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  4. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. ŽasliaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 874 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. ŽasliaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 474 psl.
  10. Žasliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 638 psl.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  • Žasliai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 500 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]