Darsūniškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Darsūniškis
Darsuniskis.jpg
Darsūniškio šv. Agotos vartai

Darsūniškis
Koordinatės 54°43′59″N 24°07′08″E / 54.733°N 24.119°E / 54.733; 24.119 (Darsūniškis)Koordinatės: 54°43′59″N 24°07′08″E / 54.733°N 24.119°E / 54.733; 24.119 (Darsūniškis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija Kruonio seniūnija
Gyventojų skaičius 307 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: DarsūniškisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Darsū́niškis
Kilmininkas: Darsū́niškio
Naudininkas: Darsū́niškiui
Galininkas: Darsū́niškį
Įnagininkas: Darsū́niškiu
Vietininkas: Darsū́niškyje

Darsūniškis – gyvenvietė Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Kaišiadorių, dešiniajame Nemuno krante. Seniūnaitijos centras.

Stovi Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1855 m.), kapinių koplyčia (XIX a.), yra Darsūniškio pagrindinė mokykla, paštas (LT-56034). Stūkso Darsūniškio piliakalnis, yra saugomi gamtos paveldo objektai Darsūniškio mineralinis šaltinis ir Darsūniškio akmuo.

Kaimas unikalus 3 vartais–koplytėlėmis: Šv. Agotos šiaurėje (pakeliui į Kruonį), Šv. Jurgio rytuose (pakeliui į Užgirėlį), Šv. Kazimiero pietuose. Šv. Agotos ir Šv. Kazimiero vartai-koplytėlės buvo pastatyti apie 1791 m. pažymint laisvojo miesto ribas. Juose stovėjo šv. Agotos ir šv. Kazimiero skulptūros. 1910 m. naujos gatvės pabaigoje pastatyti ir tretieji – šv. Jurgio vartai su to paties pavadinimo paveikslu. Visi šie vartai 1963 m. buvo nugriauti, 1990 m. atstatyti.

Akmuo su data šalia mokyklos

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
KRUONIS – 9 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Darsūniškio miške yra pilkapiai. Pro Darsūniškį (vokiečių šaltiniuose – Dirsunen) XIV a. 2-ojoje pusėje ėjo kryžiuočių kelias į Trakus ir Vilnių. 1372 m. minima, kad kryžiuočiai sudegino Dirsunen pilį ir išsivedė 400 belaisvių.[4] Darsūniškio piliakalnis buvo vienas Panemunės gynybinės sistemos atraminių punktų, čia buvo didžiojo kunigaikščio pilis su nemaža įgula. Iki 1795 m. čia buvo Ldk Darsūniškio dvaras (prie Nemuno kranto tikriausiai stovėjo Vytauto Didžiojo dvaras).

Apie XV a. vidurį pastatyta Darsūniškio bažnyčia, 1486 m. vietovė jau minima miestu. XVI a. 1-ojoje pusėje Darsūniškis tapo prekybos ir amatų centru, inventoriuje nurodoma, kad buvo 1 margo dydžio turgaus aikštė priešais Ldk dvarą, iš aikštės vedė dvi gatvės (Kaunan ir Punion). 1569 m. miestelyje buvo ~50 sodybų, gyveno 5 mėsininkai. [5] 1586 m. minimas miestelis ir pavietas. 1655 m. bažnyčia sudegė, 1694 m. pastatyta nauja, bet 1702 m. Švedijos kariuomenė ir ją sudegino.

1552 m. Darsūniškis minimas neprivilegijuotųjų miestų, 1699 m. – miestų ir miestelių sąrašuose. Ypač plėtėsi XVI a., kai pradėta intensyviai kirsti Darsūniškio ir Birštono girias, medieną plukdyti į Vokietiją. Darsūniškis tapo miško ruošos centru, jame buvo prieplauka, kur sustodavo prekybos laivai. 1702 m. ties Darsūniškiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sumušė švedų dalinį. Po mūšio atvykusi švedų kariuomenė Darsūniškį sudegino.

Sunykus prekybai, Darsūniškio aikštė buvo užstatyta. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. 1791 m. gruodžio 7 d. Darsūniškis gavo privilegiją, kuria patvirtintos laisvojo miesto Magdeburgo teisės, kurias miestelis jau kažkada buvo turėjęs. Nustatytos miestelio ribos, gyventojai atleisti nuo baudžiavos, jiems leista laisvai kirsti mišką miestelio statybai. Taip pat buvo patvirtintas Darsūniškio herbas. 1795 m. surašyta 41 šeima (304 žmonės), 1844 m. – 62 šeimos. [6]

Po 1818 m. gaisro prie trijų kelių, vedančių į Darsūniškį, pastatyti vartai – koplytėlės (1963 m. nugriauti, 1990 m. atstatyti). 1849 m. vietoje sudegusios pastatyta mūrinė Darsūniškio bažnyčia. 1868 m. buvo 668 gyventojų (303 žydai), 4 krautuvės, 7 smuklės. 1897 m. buvo 673 gyventojai, iš jų 42 šeimos prekybininkų.

Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių okupacinės valdžios įsakymu nužudyta apie 100 miestelio žydų. Miestelis sudegė. Po karo Darsūniškio apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos partizanai.

19501992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. Tuo metu įsteigtas medicinos punktas, biblioteka. [7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1565?–1586 m. Darsūniškio valsčiaus centras Kauno apskritis
16251786? m. Darsūniškio seniūnijos centras  ?
1919 m. Darsūniškio valsčiaus centras Trakų apskritis
19501955 m. Darsūniškio apylinkės centras Žiežmarių rajonas
19551962 m. Jiezno rajonas
19621963 m. Kaišiadorių rajonas
19631988 m. Vilūnų apylinkė
19881995 m. Kruonio apylinkė
1995 Kruonio seniūnija Kaišiadorių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kryžiuočių ordino kronikose dar 1365 m. minimas bajoras nuo Vilniaus, kurio vardas Dirsūnas (Dirzsune), buvęs ir Vilniaus pilies viršininku. Tik vėliau minima ir vietovė – 1372 m. terra Dirsunen („Dirsūno žemė“). Kad vietovardis kilęs nuo asmenvardžio patvirtina ir vėlesni kronikų įrašai, minintys Dirsunenhusen („Dirsūno namai“). Slaviškuose šaltiniuose XV a. pabaigoje atsiranda kiek pakitusi forma: Dorsun- (arba Darsun-) + priesaga -išk- (Dorsunyski, Дорсунишки ir kt.). Būtent iš pastarosios lyties ir susiformavo dabartinis lietuviškas pavadinimas.

Liaudyje pasakojama, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo slaviško dar synu („dovana sūnui“), neva kažkoks kunigaikštis dovanojęs šią žemę savo sūnui.

Prie mokyklos
Prie šaltinio

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1738 m. miestelyje buvo 9, 1789 m. – 39, 1816 m. – 36 dūmai.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[3] 1868 m. 1893 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.
796 668 1 000 673 817 533 494
1975 m.[9] 1979 m.sur. 1984 m.[10] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
470 462 407 468 396 307 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Дорсунишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 11 (21) : Домиции — Евреинова. С.-Петербургъ, 1893., 62 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Дорсунишки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 126 psl. (rus.)
  4. 4,0 4,1 „Kaišiadorių rajono savivaldybė - Istorija“. kaisiadorys.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-17. Nuoroda tikrinta 2016-04-17. 
  5. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 44 psl.
  6. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 45 psl.
  7. Darsūniškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 506 psl.
  8. Darsūniškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 366 psl.
  9. Darsūniškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 580 psl.
  10. Darsūniškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 390 psl.
  • Darsūniškis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 487 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]