Žiežmarių apylinkė
54°49′š. pl. 24°26′r. ilg. / 54.81°š. pl. 24.44°r. ilg.
.svg){kind=small} Žiežmarių apylinkė
| ||
| Centras | Žiežmariai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Žiežmarių valsčius | |
| Apskritis | Kaišiadorių apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Žiežmarių rajonas (1950–1955) Kaišiadorių rajonas (1955–1995) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Žiežmarių apylinkės seniūnija | ||
Žiežmarių apylinkė (iki 1954 m. Žiežmarių I apylinkė ir Žiežmarių II apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje įkurtos dvi apylinkės – Žiežmarių I ir Žiežmarių II. 1949 m. jos buvo Žiežmarių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirtos naujam Žiežmarių rajonui.[2] 1954 m. gegužės 25 d. apylinkės sujungtos, prie jų taip pat prijungta dalis Medinių Strėvininkų apylinkės, dalis Šilėnų apylinkės, Mūrinių Strėvininkų apylinkė, dalis Liutonių apylinkės, dalis Kairiškių apylinkės ir dalis Balcariškių apylinkės, 1963 m. – dalis Dainių apylinkės ir dalis Šilėnų apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Lenino keliu“ ir „Stalino keliu“ kolūkiai [4] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
53,69 | 4035 ([5]) | „Lenino keliu“ kolūkis, „Stalino keliu“ kolūkis [6] | 20 kaimų, 2 vienkiemiai |
| 1970-01 (Išsamiau) |
3926 | 41 kaimas, 2 viensėdžiai, 1 kaimo dalis [7] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
136,2 | Dainių tarybinis ūkis, Kaišiadorių vaismedžių medelynas [8] | 45 kaimai, 1 viensėdis, 1 kaimo dalis | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
44 kaimai, 2 viensėdžiai, 1 kaimo dalis [9] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
3983 | 51 kaimas, 1 viensėdis, 2 kaimų dalys, 6 gatvės [10] | ||
| 1985 m. | Dainių tarybinis ūkis, Kaišiadorių sodininkystės tarybinis ūkis, Kaukinės girininkija, Strošiūnų girininkija, Žiežmarių girininkija [11] | Eigeniškės, Mediniai Strėvininkai, Mūro Strėvininkai, Pakertai, Stasiūnai ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
3574 | 44 kaimai, 1 viensėdis, 7 kaimų dalys [12] | ||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 34
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 6
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 11–12
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 71–72
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 126
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 199 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 71.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 139
- ↑ Kaišiadorių rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 177
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 152