Strėva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Trakų rajone žr. Strėva (Trakai).
Strėva
Strėvos upė Semeliškių miestelyje
Strėvos upė Semeliškių miestelyje
Ilgis 73,6 km
Baseino plotas 758,9 km²
Vidutinis debitas 5,75 m³/s
Ištakos Mackantiškių apylinkės, Trakų rajonas
Žiotys Kauno marios
Šalys Lietuva
Strėva ties Ilgio ežeru

Strėva – upė Trakų rajone, Elektrėnų savivaldybėje ir Kaišiadorių rajone; dešinysis Nemuno intakas. Prasideda Mackantiškių kaime, 5 km į rytus nuo Aukštadvario. Pačiame aukštupyje teka į rytus, prateka ežerų virtinę: Šamuką, Drabužį, Spindžiuką, Spindžių, toliau pasuka į šiaurę ir prateka dar kelis ežerus: Stanką, Gilūšį, Ėglį, Strėvį, Strėvaitį, kiek toliau – Nestrėvantį. Toliau Strėva prateka Elektrėnų marias ir aplinkinius tvenkinius ir teka vakarų kryptimi. Kanalu Strėvos vaga nukreipta palei Ilgio ežerą. Įteka į Kauno marias ties Lašiniais. Ties ta pačia vieta į marias įteka ir vandens vaga iš Kruonio HAE.

Intakai:

Būdingas slėnio plotis 200–400 m, labiausiai išplatėja ties Žiežmariais – 1,5 km. Krantų aukštis: aukštupyje – 0,4-2,0 m, iki Būblių – 2-4 m, žemupyje vietomis iki 40 m. Vagos plotis iki Elektrėnų tvenkinio – 1,5-12 m, žemiau jo – 15-20 m. Žemupyje pasitaiko sėklių.

Debitas, m³/s ties Semeliškėmis ties Būbliais ties žiotimis
Vidutinis 1,58 3,79 5,75
Didžiausias 6,55 28,3
Minimalus 0,15 0,3

Vidutinis upės vagos nuolydis – 137 cm/km. Vidutinis srovės greitis – 0,1-0,3 m/s, žemupyje – 0,7-1,0 m/s[1].

Strėva patvenkta keliose vietose:

Ties Semeliškėmis veikia vandens matavimo stotis[2]. Didesnės gyvenvietės prie Strėvos: Strėvininkai, Strėva, Bagdononys (Trakų raj.), Semeliškės, Pastrėvys, Elektrėnai, Naujosios Kietaviškės (Elektrėnų sav.), Kudonys, Liutonys, Bačkonys, Mūro Strėvininkai, Žiežmariai, Mediniai Strėvininkai, Bijautonys (Kaišiadorių raj.). Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, žemupys – į Kauno marių regioninį parką.

1348 m. prie upės įvyko Strėvos mūšis. Prie Strėvos stūkso keletas piliakalnių: Lašinių, Bijautonių, Mūro Strėvininkų, Bagdononių, Strėvos. Netoli Spindžiaus ir Drabužaičio ežerų susiformavusi Strėvos karstinė įgriuva [3], pasiekiama pažintiniu pėsčiųjų taku. Upė teka ir draustinių teritorijomis: Strėvos aukštupio kraštovaizdžio draustinio ir Strėvos ištakų hidrografinio draustinio, priklausančių Aukštadvario regioniniam parkui ir Strėvos kraštovaizdžio draustinio, priklausančio Kauno marių regioniniam parkui.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upės pavadinimas kildinamas iš žodžio strėvus („sraunus“), plg. skr. स्रवति = sravati – „teka, plūsta“.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Strėva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 116 psl.
  2. http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php
  3. http://www.valstybiniaimiskai.lt/lt/RekreaciniaiObjektai/Trakumiskuuredija/Puslapiai/apiestrevosigriuva.aspx
  4. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.