Žiežmarių šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.

54°48′14″š. pl. 24°26′33″r. ilg. / 54.8039°š. pl. 24.4425°r. ilg. / 54.8039; 24.4425

Žiežmarių šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Kaišiadorių
Savivaldybė	Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė	Žiežmariai
Adresas	Vilniaus g. 1
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1924 m.
Stilius	neogotika

Žiežmarių šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Žiežmariuose, Strėvos upės dešiniajame krante. Suprojektuota kaip dvibokštė, tačiau 1929 m. pastatytas vienas bažnyčios bokštas – antrojo pastatyti nebespėta.^[1] Parapijoje veikia Strėvininkų šv. Vincento Pauliečio koplyčia.^[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastatytai Žiežmarių bažnyčiai 1502 m. dovanotos trys šeimos miestelyje, žemės, smuklė, leista kirsti mišką klebonijos statybai. 1511 ar 1512 m. fundacija padidinta; buvo išlaikomas lietuviškai mokantis kunigas ir mokytojas. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem papildomai duotais kaimais, grąžintos anksčiau atimtos žemės, smuklės.

1621 m. minima sudegusi bažnyčia. Netrukus ji atstatyta kitoje vietoje. 1655 m. bažnyčia sudegė. Parapijos metrikų knygos išlikusios nuo 1665 m. 1672 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1702 ir apie 1760 m. įsteigtos religinės brolijos. Mikalojus ir Ona Ivaškevičiai 1531 m. įsteigė altariją ir skyrė jai išlaikymą. Kazimieras Pociejus 1719 m. įsteigė antrą altariją. 1702 m. nuo Švedijos kariuomenės nukentėjusi bažnyčia 1707 m. suremontuota. 1740 m. nurodoma lotyniško kryžiaus plano su 2 bokštais ir kupolu bažnyčia. Netrukus ji sudegė. 1744 m. atstatyta. 1770 m. pastatyta nauja medinė klebonija, 1777 m. – varpinė, 1782 m. – prieglauda. 1777 m. atkurta parapinė mokykla. Klebonas Eustachijus Jeleniauskas 1883–1901 m. ignoravo lietuvių kalbą bažnyčioje. Jo rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis 1895–1896 m. bažnyčia perstatyta, įrengti 2 nauji altoriai.

1909 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas. 1912 m. įkurtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius (vadovavo kunigas Justinas Aukštuolis), leista įsteigti biblioteką – skaityklą. 1914 m. senosios bažnyčios vietoje pradėta statyti nauja bažnyčia. Iki 1915 m. sumūrytos sienos. 1922–1924 m. statyba ir lėšomis rūpinosi klebonas Juozas Balčiūnas, vėliau – prelatas Bernardas Sužiedėlis. Nepabaigus darbų, 1924 m. tikintieji persikėlė į naująją bažnyčią. Bažnyčia turėjo būti dvibokštė, tačiau lėšų pakako tik vienam bokštui, kuris buvo užbaigtas 1929 m. Lietuvių kalbą bažnyčioje grąžino kunigas Stasys Šlamas (XIX a. pab.). Jis platino ir lietuvišką spaudą. 2009 m. gautas valdžios leidimas antrojo bokšto užbaigimui.