Kazys Morkūnas (1925)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kazys Morkūnas
Gimė 1925 m. kovo 4 d.
Žiežmariai, Trakų apskritis
Mirė 2014 m. sausio 22 d. (88 metai)
Vilnius
Veikla dailininkas vitražistas
Organizacijos Lietuvos dailės institutas
Pareigos profesorius
Partija 1956 m. SSKP
Alma mater 1952 m. LSSR dailės institutas
Žymūs apdovanojimai

Kazys Morkūnas (g. 1925 m. kovo 4 d. Žiežmariuose, Trakų apskritis – 2014 m. sausio 22 d.) – Lietuvos dailininkas, vitražistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19461951 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto Dekoratyvinės ir monumentaliosios tapybos katedroje. 1952 m. baigė LSSR dailės institutą (mokėsi pas Stasį Ušinską). Nuo 1953 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 19771985 m., 19931997 m. Piešimo katedros vedėjas, nuo 1976 m. profesorius.

Mirė 2014 m. sausio 22 d., palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.[1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1953 m. vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė eksperimentinį vitražą iš kelių sulydytų plono stiklo sluoksnių. Ankstyvojo laikotarpio vitražams būdingas realistinis figūrinis piešinys su ornamentais („Taika žemėje“, 1955 m., „Jūratė ir Kastytis“, 1956 m., „Subatos vakarėlį“, 1959 m.), alegorijos, simboliai, dekoratyvi stilizacija („Mūza“, 1956 m., „Mergaitė“ 1960 m.). Nuo septinto dešimtmečio naudoja luitinį stiklą, sujungtą betonu, derina įvairias stiklo faktūras („Pirčiupis“, 1962 m.) Sukūrė vitražų pasaulinių parodų paviljonams („Himnas darbui“ – Monrealis, 1967 m., „Tarybinis jaunimas“ – Osaka, 1970 m.), dekoratyvių siužetinių (pasakos „Eglė – žalčių karalienė“ motyvais Druskininkų biuvetėje, 1956–1960 m.), spalvoto veidrodinio stiklo („Rytas“, 1960 m.) vitražų.

Naudojo konusinės formos stiklą (Kryžkalnio memorialo vitražai „Kova“ ir „Darbas“, 1972 m.; LSSR valstybinė premija, 1973 m.). Kūrė storo luitinio stiklo (Kauno IX forto muziejaus memorialo vitražai, 1984 m.; SSRS valstybinė premija, 1985 m.), plono stiklo („Saulės mūšis 1236 m.“, Šiaulių kino teatras „Saulė“, 1986 m., 27 vitražų ansamblis Švč. Mergelės Marijos gyvenimo motyvais, Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra, 1996 m.) vitražo technika. Sukūrė 3 portretinius vitražus J. Baltrušaičio mokykloje Maskvoje, erdvinių vitražų Punsko mokykloje (abu 2005 m.), Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje (2008 m.). Sukūrė vieną didžiausių 180 m² vitražų Lietuvoje „Šventė“ (dab. LR Seimo rūmai, Vilnius, 1981 m.).

Kūrybai būdinga optimizmas, ryškiai perteikta idėja, monumentalumas, vientisa raiški kompozicija, piešinio ir spalvos vienovė, dinamiškos formos, skriejančios figūros motyvas, raiški ritmika, sodrios kontrastingos spalvos (vyrauja mėlyna, geltona, raudona). Nuo 1953 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. [2][3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mirė vitražistas Kazys Morkūnas Interneto dienraštis bernardinai.lt, Nuoroda tikrinta 2014 m. sausio 23 d.
  2. Kristina Miklaševičiūtė. Kazys Morkūnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 146 psl.
  3. Kazys Morkūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 494 psl.
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=95594