Šilalės valsčius
| Šilalės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Šilalė |
 Lietuva
| |
| Tauragės apskritis (1918–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1950) |
Šilalės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Šilalė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas po I pasaulinio karo. 1919 m. prijungtas Pajūrio valsčius. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Pagramančio valsčiui ir Upynos valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Šilalės rajonui (13 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923[1] | 366 | 12 176 | 2561 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
292 | 13 apylinkių [2] | |||
Viršaičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
|---|---|
| Balsiai | Balsių apylinkė |
| Gūbriai | Gūbrių apylinkė |
| Kiaukai | Kiaukų apylinkė |
| Kūtymai | Kūtymų apylinkė |
| Nevočiai | Nevočių apylinkė |
| Pailgotis | Ilgočio apylinkė |
| Pajūris | Pajūrio apylinkė |
| Piliakalnis | Piliakalnio apylinkė |
| Šilalė | Šilalės apylinkė |
| Tūbinės I? | Tūbinių apylinkė |
| Vaičiai | Vaičių apylinkė |
| Žąsinas | Žąsino apylinkė |
| Žvingiai | Žvingių apylinkė |
| Iš viso: | 13 apylinkių |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Alijosiškių dv.
- Alijosiškių k.
- Andriejaičių k.
- Apidėmės k.
- Baciškės k.
- Balsių k.
- Barsukynės vs.
- Biržų Lauko Didž. k.
- Biržų Lauko Maž.
- Brokštėnų k.
- Burkėnų k.
- Daliniškių k.
- Dargalių k.
- Dėblių k.
- Degučių k.
- Derkintų k.
- Derviniškių k.
- Didkiemio dv.
- Didkiemio k.
- Dryžų k.
- Džaugėnų k.
- Ganykliškių k.
- Gedeliškės (Užsienio) vs.
- Gedeliškės k.
- Gerdučių k.
- Gerviškės k.
- Girininkų I k.
- Girininkų II k.
- Graužės k.
- Grublių k.
- Gubrių k.
- Guvainių k.
- Indijos k.
- Jakaičių k.
- Jokūbaičių k.
- Jomantų (Valakų, Ąžuolijos) k.
- Jucaičių k.
- Juodšakių k.
- Kadarių k.
- Kadžigių k.
- Kalniškių k.
- Kebersčių k.
- Kelmutiškės vs.
- Kerbedžių k.
- Kiaukų k.
- Kilpynės k.
- Kirnės I k.
- Kirnės II k.
- Klekniškės k.
- Kreivių k.
- Kudaičių k.
- Kuiniškių k.
- Kunigiškės k.
- Kusių k.
- Kutimų k.
- Lapkalnio k.
- Lentynės k.
- Leviškės k.
- Lilčikėnų k.
- Lingiškės k.
- Losiškės k.
- Mažrimų k.
- Medeliškių vs.
- Mišučių k.
- Nedojos k.
- Negierų Lauko k.
- Nevočių k.
- Norvainių k.
- Obelyno Naujojo k.
- Obelyno Rusų k.
- Obelyno Senojo k.
- Paakmenio k.
- Pabremenio k.
- Paežerio dv.
- Paežerio k.
- Pailgočio vs.
- Paižnio I k.
- Paižnio II k.
- Pajerubinio k.
- Pajūrio (Raganynės, Bravaro) d
- Pajūrio mstl.
- Pakalniškių k.
- Pakarčemio k.
- Pakasokio k.
- Pakišio plv.
- Pakoplyčio k.
- Panaročio k.
- Panemylio k.
- Pažiuršmočio k.
- Pažvėrio k.
- Plerpių k.
- Pūtvės k.
- Rauško k.
- Reistrų k.
- Riško k.
- Romės Lauko k.
- Ropynės k.
- Rubaičių k.
- Rubinavo dv.
- Rubinavo k.
- Rudalių k.
- Rugyno k.
- Sedcimų k.
- Stegvilų k.
- Stipariškių k.
- Struikų k.
- Šarkų k.
- Šėrikų k.
- Šeručių k.
- Šiaudelių k.
- Šilalės dv.
- Šilalės mst.
- Šilų k.
- Šolių k.
- Trako k.
- Traksėdžio k.
- Tubynės I k.
- Tubynės II k.
- Tubučių k.
- Užjūrio k.
- Vabalės k.
- Vaičių k.
- Vaišnoriškės k.
- Vaitinėnų k.
- Vartulėnų k.
- Vidutiškės k.
- Vingininkų (Mykailovkos) k.
- Vingininkų k.
- Virkės vs.
- Zobelijos k.
- Zuikiškės vs.
- Žąsinalio k.
- Žąsinos k.
- Žvilių k.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 12 176 žmonės:
- Lietuviai - 90,09% (10969);
- Žydai - 5,5% (670);
- Vokiečiai - 3,24% (394);
- Lenkai - 0,48% (59);
- Rusai - 0,44% (54);
- Kiti - 0,25% (30).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1885 | Reistrai | Jonas Makauskis, farmacininkas | 1969 |
| 1895 | Pajūris | Jonas Bildušas, politikas | 1966 |
| 1900 | Pailgotis | Stanislovas Biržiškis, agronomas, etnografas | 1996 |
| 1919 | Senasis Obelynas | Pranciškus Erelis, gydytojas reumatologas | 2008 |
| 1929 | Pykaičiai | Jonas Jocys, dainininkas | |
| 1932 | Bagdonai | Jonas Biržiškis, kelių inžinierius | |
| 1941 | Zobielija | Albinas Bagdonas, psichologas, sociologas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 152
- Šilalės valsčius (sud. Edvardas Vidmantas, Albina Auksoriūtė, Edita Korzonaitė). – (Šilalės kraštas; T. 7). Vilnius: Margi raštai, 2006. – 828 p. ISBN 9986-09-314-7