Jadvyga Stanelytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jadvyga Stanelytė (1878 m. spalio 16 d. Šilalėje1919 m. Kaune) – mokytoja, visuomeninė veikėja, viena iš Lietuvos katalikių moterų draugijos kūrėjų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo Šilalėje, kur praktikavo jos tėvas gydytojas. Vėliau išvyko į Kauną, kur mokėsi rankdarbių. 1900 m. išlaikė egzaminus iš Kauno amatų mokyklos kurso. Tuo metu Kaune apsigyveno ir jos tėvai, kur greitai susipažino su lietuvių dvasininkija – Mykolu Vaitkumi, Maironiu ir kitais.

J. Stanelytė buvo viena pirmųjų Kauno „Saulės“ draugijos mokytojų kursų mokinė. Vėliau ji kurį laiką dirbo šių kursų vedėja. Aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvių katalikių moterų draugiją ir organizuojant jos veiklą iki pat Pirmojo pasaulinio karo.

Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją, Sankt Peterburge kurį laiką buvo vaikų prieglaudos vedėja. Tačiau dėl drėgno klimato greitai susirgo džiova, tad vėliau Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti buvo išsiųsta į Jaltą gydytis. Vėliau Smolensko Archeologijos institute baigė literatūros kursą ir gavo mokytojos diplomą.

Į Lietuvą grįžo iškart karui pabaigus. Lietuvių katalikių moterų draugijos įsteigtoje Karmėlavos mergaičių žemės ūkio mokykloje pakviesta būti mokytoja, o kartu ir mokyklos vedėja. Tuo metu buvo dėmėtosios šiltinės epidemija, ir, slaugydama susirgusį bendradarbį, užsikrėtė pati ir 1919 m. mirė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • P. Gražbylys. Teresė Kubilinskaitė: jos gyvenimas ir mirtis, Kaunas, 1931.
  • Mykolas Vaitkus. Per Giedrą ir audrą, London, 1965.
  • Mykolas Vaitkus. Nepriklausomybės saulėje I, London, 1968.