Žemalė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Žemalė
Zemales baznycia 2005-08-07 resize.JPG
Žemalės bažnyčia

Žemalė
Koordinatės 56°15′40″š. pl. 22°09′40″r. ilg. / 56.261°š. pl. 22.161°r. ilg. / 56.261; 22.161 (Žemalė)Koordinatės: 56°15′40″š. pl. 22°09′40″r. ilg. / 56.261°š. pl. 22.161°r. ilg. / 56.261; 22.161 (Žemalė)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybės vėliava Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija Šerkšnėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 524 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŽemalėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žemãlė
Kilmininkas: Žemãlės
Naudininkas: Žemãlei
Galininkas: Žemãlę
Įnagininkas: Žemalè
Vietininkas: Žemãlėje

Žemalė – kaimas Mažeikių rajone, 10 km į vakarus nuo Tirkšlių. Seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.

Yra Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, pastatyta 1826 m., Žemalės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-89061). Pro kaimą teka kairysis Šerkšnės intakas Žemalupis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 paskirta valstiečiams.

1568 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštijos valdovas Žygimantas Augustas Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitė Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris kapas grašių, duoti pyliavą.

Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms. LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą.

1713 m. Žemalei suteikta miestelio privilegija. 1752 m. pastatyta pirmoji Žemalės bažnyčia, nuo 1765 m. iki XIX a. pradžios čia veikė parapinė mokykla.

Sovietmečiu Žemalė buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia Žemalės valsčiaus centras
19501995 m. Šerkšnėnų apylinkė
1995 Šerkšnėnų seniūnija


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bronius Kviklys manė, kad gyvenvietė pavadinta pro ją tekančio upelio Žemalupio vardu, nes kaimas kūrėsi iškirtus mišką prie Žemalės upelio į rytus nuo dvaro sodybos. Upelio pavadinimas palaipsniui pasikeitė, siekiant jo vardą atskirti nuo gyvenvietės vardo. Kazimieras Būga manė, kad Žemalė yra kuršiškas vietovardis. Galimas dalykas, kad jis sudarytas iš bendrinio žodžio žemė ir žemaitiškos priesagos -alė, taip pat būdingos Kuršo vietovardžiams.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2001 m.
1865 m.*[2] 1970 m.sur.[3] 1983 m.[4] 1987 m.[5] 2001 m.sur.
381 628 480 460 586
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Жемеляны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 225 psl. (rus.)
  3. Žemalė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 888 psl.
  4. ŽemalėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 486 psl.
  5. Žemalė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 651 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žemalė – meilė mūsų (sud. Jonas Laurinavičius). – Kaišiadorys: Kaišiadorių literatų klubas „Gija“, 2004. – 43 p.: iliustr. – ISBN 9955-565-10-1
  • Žemalė – D. Poškos gimtasis kraštas (sud. Povilas Šverebas, Rimantas Skeivys). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. – 270 p.: iliustr. – ISBN 9955-624-64-7

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žemalė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 374 psl.