Pajūris (Šilalė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Pajūris
Pajurio baznycia.JPG
Pajūrio bažnyčia
Pajurioherbas.png

Pajūris
Koordinatės 55°26′38″š. pl. 22°01′41″r. ilg. / 55.444°š. pl. 22.028°r. ilg. / 55.444; 22.028 (Pajūris)Koordinatės: 55°26′38″š. pl. 22°01′41″r. ilg. / 55.444°š. pl. 22.028°r. ilg. / 55.444; 22.028 (Pajūris)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybės vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Pajūrio seniūnija
Gyventojų skaičius 784 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pajū́ris
Kilmininkas: Pajū́rio
Naudininkas: Pajū́riui
Galininkas: Pajū́rį
Įnagininkas: Pajū́riu
Vietininkas: Pajū́ryje
Obeliskas miestelio centre tremtiniams atminti

Pajūris – miestelis Šilalės rajone, prie kelio  165  ŠilalėŠilutė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830 m.), S. Biržiškio gimnazija, biblioteka, paštas (LT-75020), parkas, rajono vaikų globos namai, prateka Jūros upė (pagal kurią ir pavadintas miestelis), į ją ties Pajūriu įteka Nemylas. Miestelio teritorijoje yra dvi stovyklavietės.

Šalia naujosios Pajūrio parko dalies stovi buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas, pastatytas XIX a. 7 – 8 dešimtmetyje. Iš pradžių čia buvo tik spirito varykla. XX a. pradžioje šį pastatą nupirko Kazimieras Nausėda, jis čia įrengė vandens malūną, lentpjūvę, vilnų verpyklą. Nuo 1928 metų, dalį pastato užėmė pieninė. Savininkas šį pastatą kaip palikimą užrašė vienuoliams pranciškonams. Jie 1935 metais įkūrė noviciatą, bet vienuolynas gyvavo tik penkerius metus iki sovietinės valdžios atėjimo. Šiuo metu pastate įrengti gyvenamieji butai.

Pajūrio centre, aikštėje prie autobusų stotelės įrengtas memorialas „žuvusiems Sibire“ ir „žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo šerdis – obeliskas, aplink jį, pusračiu, išdėstyti 7 akmenys, simbolizuojantys regionus į kuriuos tremti Pajūrio gyventojai, tai – Tomsko, Irkutsko, Permės sritys, Chabarovsko , Krasnojarsko kraštai, Jakutija, Komija.

Akmens druskos telkinys.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas

Į seniausius rašytinius šaltinius pateko ne paties Pajūrio, o ties juo į Jūrą įtekančio Nemylo upelio pavadinimas. Jis minimas dar XIV amžiuje. Pajūrio (lenk. w Poiurzu) vietovardis pirmąkart įvardintas 1498 metais. Pajūrio valsčius minimas nuo 1514 metų.

Nuo 1521 metų šaltiniuose minimi Pajūrio valsčiaus tijūnai – valstybinių žemių valdytojai. Tijūno pareigas Pajūryje (16001615 m.) ėjo ir Jeronimas Valavičius, LDK iždininkas, Žemaitijos seniūnas, organizavęs jos gynybą nuo švedų. Pajūris mįslingai pažymėtas 1526 metų Bernardo Vapovskio žemėlapyje.

Pirmoji Pajūrio bažnyčia iškilo 17771780 metais. Nuo 1852 metų miestelyje pradėti rengti savaitiniai turgūs, o triskart per metus – prekymečiai. 18531863 metais miestelyje veikė parapijinė, o nuo 1867 – rusiška valdiška mokykla. Kaip valdovų dvaras žinomas nuo XVI a.

1912 m. įkurta parapija, atskirai nuo Žvingių. 1916 metais okupacinė vokiečių valdžia miestelyje įkūrė apskrities valdžią. Sovietmečiu Pajūris atgavo administracines funkcijas, tapo Pajūrio apylinkės ir kolūkio, o nuo 1975 m. – tarybinio ūkio centru.

2009 m. patvirtintas Pajūrio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Pajūrio valsčiaus centras ?
XVI a. Žemaitijos seniūnija
XIX a. Raseinių apskritis
19151918 m. Pajūrio apskrities centras
19181919 m. Tauragės apskritis
19191950 m. Šilalės valsčius
19501995 m. Pajūrio apylinkės centras Šilalės rajonas
1995 Pajūrio seniūnijos centras Šilalės rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2011 m.
1859 m. 1868 m.*[3] 1897 m.sur. 1898 m.*[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[4]
119 107 503 506 499 457
1970 m.sur. 1980 m.[5] 1986 m.[6] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
567 840 1 170 873 784 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Lurdas Pajūryje prie bažnyčios

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jonas Bildušas (18951966 m.) – steigiamojo seimo dalyvis, 19251927 metais ėjo Tauragės burmistro pareigas.
  • Zenonas Palauskas (19191985 m.) – operos dainininkas, pedagogas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Поюрже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 844 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Поюрже. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 204 psl. (rus.)
  4. Pajūris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 737 psl.
  5. PajūrisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 407 psl.
  6. Pajūris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 268 psl.
  • Pajūris (Žvingių). Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 195 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png ŠILALĖ – 13 km Blank-50px.png
Jomantai – 3 km
Pakisys - 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
BIKAVĖNAI – 5 km
ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 27 km
Didkiemis – 13 km