Kandava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kandava
latv. Kandava
   Kandava gerb.png   
A street in Kandava.JPG
Senamiesčio gatvė

Kandava
57°02′15″ š. pl. 22°46′30″ r. ilg. / 57.03750°š. pl. 22.77500°r. ilg. / 57.03750; 22.77500 (Kandava)Koordinatės: 57°02′15″ š. pl. 22°46′30″ r. ilg. / 57.03750°š. pl. 22.77500°r. ilg. / 57.03750; 22.77500 (Kandava)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Kuržemė Kuržemė
Savivaldybė Tukumo savivaldybė
Meras Inga Priede[1]
Gyventojų (2019) 3 763
Plotas 9,5 km²
Tankumas (2019) 396 žm./km²
Pašto kodas 3120
Tinklalapis www.kandava.lv
Commons-logo.svg Vikiteka KandavaVikiteka

Kandava – miestas Latvijoje, Kuržemėje, Tukumo savivaldybėje, prie Abavos. Plotas 9,5 km²,[2] 3763 gyventojai (2019 m.).[3]

Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart minima 1230 m., miesto teisės nuo 1917 m. Keliai į Kuldygą, Rygą, Saldų, geležinkelio stotis Rygos–Ventspilio linijoje 7 km už miesto.[4] Medžio apdirbimo pramonė, prekybos, paslaugų, statybos įmonės, turizmas. Žemės ūkio technikumas su Latvijos žemės ūkio universiteto filialu, dvi vidurinės mokyklos, meno ir muzikos, šokių, sporto mokyklos. Kultūros rūmai, muziejus (nuo 1995 m.), biblioteka, sporto halė, Kandavos kartodromas (1972 m., rekonstruotas 2008 m.), motokroso trasa.[3] Išlikęs netaisyklingo plano senamiestis, XIX a. arkinis tiltas per Abavą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologiniais duomenimis, Kandavos apylinkėse gyventa jau neolito laikotarpiu. Abavos slėnyje aptikta ir ankstyvojo bei vėlyvojo geležies amžiaus radinių.[5] Miesto šiauriniame pakraštyje stūkso Kandavos piliakalnis, kurio papėdėje aptikta XII–XIII a. senovės gyvenvietės liekanų. Kandava (Candowe) pirmąkart minima 1230 m. Rygos vyskupo, Kalavijuočių ordino ir Rygos miesto sutartyje su kuršiais. 1253 m. Kandava atiteko Livonijos ordinui, kuris Abavos dešiniajame krante, dabartinio miesto centre, pastatė gynybinę pilį. Prie pilies XIV a. pradėjo kurtis amatininkų ir pirklių įtvirtinta gyvenvietė su plytine, kalvių dirbtuvėmis, smuklėmis, vandens malūnu, kepykla, vaistine.[3]

Kandavos pilies griuvėsiai 2017 m.
Turgaus aikštė tarpukariu

Žlugus Livonijos ordinui, Kandava tapo Kuršo kunigaikštystės vietiniu administraciniu centru – hauptmano (teisėjo) rezidencija. 1625 m. Kandavai suteiktos miestelio teisės.[5] XVII a. įkurta manufaktūrų (parako dirbtuvės, dervos varykla, audykla), žemės ūkio įmonių, Kandava buvo viena didžiausių Šiaurinio Kuršo gyvenviečių. Miestelis nukentėjo per karus 1605, 1659 ir 1701 m., o 1710 m. po karo ir maro epidemijos beveik išnyko.[3]

1795 m. Kuršo kunigaikštystė prijungta prie Rusijos Imperijos ir paversta Kuršo gubernija. 1799 m. gubernijoje leista apsigyventi žydams, Kandavoje vėl padaugėjo gyventojų. XIX a. pr. miestelyje gyveno 439 žmonės – dvarininkai, amatininkai, smulkieji prekybininkai. 1819 m. Kandavos administracinės įstaigos perkeltos į Talsus, įkurta Talsų apskritis. 1862 m. miestelyje buvo 795 gyventojai, 4 gatvės, 57 namai, 24 krautuvės, 4 užvažiuojamieji kiemai, 4 smuklės, liuteronų bažnyčia, sinagoga, vaistinė, 3 alaus daryklos. 1870 ir 1881 m. Kandavoje siautėjo gaisrai, sudegė beveik visi mediniai namai. Po gaisro statyti daugiausia mūriniai pastatai, išgrįstos gatvės, įrengtas galvių apšvietimas. 1873 m. pastatytas akmens mūro tiltas per Abavą – pirmas tokio tipo tiltas Latvijos teritorijoje.[3]

1892 m. Kandavai suteiktos dalinės miesto teisės, 1893 m. išrinkta pirmoji miesto taryba. 1897 m. Kandavoje gyveno 1015 latvių, 184 vokiečiai, 630 žydų ir 7 čigonai. 1914 m. mieste buvo 2300, 1935 m. – 4032 gyventojai. Sovietmečiu buvo rajono centras (1950–1960 m.), vėliau priklausė Tukumo rajonui. 1963 m. mieste pradėjo veikti radijo mazgų gamykla (Rygos „Radiotechnikos” filialas) su 1200 dirbančiųjų. Veikė ir pieninė, meninių dirbinių, mezginių ir galanterijos įmonės „Jūrmala” cechas, limonado cechas, dešrų dirbtuvė, duonos kepykla, medienos apdirbimo dirbtuvė, buitinių paslaugų įmonė.[3][5] 1999–2021 m. buvo Kandavos savivaldybės administracinis centras.

Kandavoje gimė latvių pedagogas, kalbininkas ir bendrinės latvių kalbos kūrėjas Karlis Mylenbachas.[3]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kandava įsikūrusi Rytų Kuršo aukštumos šiauriniame pakraštyje Abavos slėnyje. Miesto vakariniame pakraštyje prasideda Šiaurės Kuršo aukštumos Vanemos kalvynas. Didesnioji miesto dalis ir centras išsidėstę Abavos dešiniajame krante. Slėnio plotis mieste 0,7–2 km, gylis iki 30 m. Abavos vagos plotis apie 25 m, gylis 1,2 m, vandens paviršiaus altitudė 34 m. Klimatas Kuršo aukštumų užuovėjoje kiek šiltesnis ir sausesnis nei kitur Latvijoje. Vidutinė oro temperatūra vasarį -3,6 °C, liepą 16,5 °C. Kritulių iškrinta 400–450 mm per metus.[5]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji gatvė 2006 m.

Abavos slėnio dešiniajame šlaite išsidėstęs valstybės saugomas urbanistikos paminklas – XV–XIX a. susiformavęs Kandavos senamiestis.[6] Senamiesčio pagrindinė, Didžioji gatvė (Lielā iela) apie 1 km ilgio, kyla slenio šlaitu į viršų, suka lanką ir vėl nusileidžia į slėnį. Dėl stataus šlaito Didžiosios gatvės namų žemesnioji dalis turi papildomą aukštą. Seniausi namai išlikę Turgaus aikštėje (XVIII a. pab.) ir Didžiojoje gatvėje (XIX a.). Senamiesčio pietinėje dalyje išlikę Livonijos ordino pilies griuvėsiai (XIII a.), parako bokštas (XVII a.), vakarinėje dalyje stovi liuteronų bažnyčia (1736 m.).[7] Kiti žymesni pastatai: gyvenamasis namas Didžiojoje g. 14, XIX a. gyvenamieji namai, smuklė ir viešbutis Talsų gatvėje, neoromaninio stiliaus sinagoga (XX a. pr.), Kultūros centro pastatas (1909 m.),[8] buvusi smuklė ir viešbutis (XVIII a. pab.–XX a. pr.) Didžiojoje gatvėje. Šalia miesto centro 1873 m. iš tašytų akmenų sumūrytas arkinis tiltas per Abavą.[3][5]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojų surašymų duomenys:[3]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2011 m.
1897 m.sur. 1920 m.sur. 1925 m.sur. 1930 m.sur. 1935 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
1 857 1 055 1 497 1 628 1 718 1 600 3 494 3 801 4 286
1989 m.sur. 2000 m.sur. 2011 m.[9] - - - - - -
4 631 3 697 3 860 - - - - - -


Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Kandava yra užmezgusi partnerystės ryšius:[10]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kandavas novada dome, Kandavas novada dome. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.
  2. Kandavas pilsēta un pagasti, Kandavas novada dome. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 3,8 Eriks Leitis, Kandava, Nacionālā enciklopēdija, 2020-09-26. Nuoroda tikrinta 2020-12-27.
  4. Kandava, Latvijas padomju enciklopēdija, t. 4 (Hait–Karta), p. 615. Galvenā enciklopēdiju redakcija, Rīga, 1983 m.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 Kandava, Enciklopēdija „Latvijas pilsētas”, p. 224–227. Apgāds „Preses nams”, Rīga, 1999 m.
  6. 7452 - Kandavas pilsētas vēsturiskais centrs, Valsts aizsargājamo kultūras pieminekļu saraksts, Kultūras pieminekļu aizsardzības inspekcija. Nuoroda tikrinta 2020-12-27.
  7. Kandavas evaņģēliski luteriskā baznīca, Kandavas novada dome. Nuoroda tikrinta 2020-12-27.
  8. Kandavas kultūras nams, Kandavas novada dome. Nuoroda tikrinta 2020-12-27.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  10. Kandavas novada pašvaldības ārvalstu sadarbības partneri, Kandavas novada dome. Nuoroda tikrinta 2020-12-27.