Laukuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Laukuva
Laukuva 2.JPG
Laukuva nuo Šilalės pusės
Laukuva COA.gif

Laukuva
Koordinatės 55°37′08″N 22°13′59″E / 55.619°N 22.233°E / 55.619; 22.233 (Laukuva)Koordinatės: 55°37′08″N 22°13′59″E / 55.619°N 22.233°E / 55.619; 22.233 (Laukuva)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Laukuvos seniūnija
Gyventojų skaičius 832 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: LaukuvaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Laũkuva
Kilmininkas: Laũkuvos
Naudininkas: Laũkuvai
Galininkas: Laũkuvą
Įnagininkas: Laũkuva
Vietininkas: Laũkuvoje

Laukuva – miestelis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į šiaurę nuo Šilalės, prie Žemaičių plento. Seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Laukuvos seniūnaitijos centras yra Kantautaliai. Yra paštas (LT-75038), biblioteka, ambulatorija, veikia meteorologijos stotis. Be senųjų, atidarytos naujosios kapinės (Dvarviečiuose).

Prie seniūnijos

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laukuvoje susijungia krašto keliai:

Rajoniniai keliai:

Laukuvoje 1931 m. kovą buvo užfiksuota storiausia sniego danga Lietuvoje (94 cm). 2002 m. rugpjūtį pakartotas šalies sausros rekordas (0,0 mm kritulių per mėnesį). Dėl sąlyginai didelio aukščio virš jūros lygio, Laukuvoje yra žemiausia Lietuvoje daugiametė liepos temperatūra – 16,4 °C [3]. 2 km į šiaurės rytus – Varnių regioninis parkas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png RIETAVAS – 22 km
Labardžiai – 14 km
TVERAI – 16 km
Juodainiai – 6 km
VARNIAI – 18 KM
Drobūkščiai – 10 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vabalai – 1 km
Žadeikiai – 13 km
KVĖDARNA – 18 km
Šiauduva – 6 km
ŠILALĖ – 17 km
Bilionys – 6 km
KALTINĖNAI – 17 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkėse esantis Treigių piliakalnis siejamas su Senąja Laukuva, minima dar 1254 m. Už 10 km nuo miestelio stūkso Medvėgalio piliakalnių kompleksas. Laukuva pirmąkart paminėta 1253 m. kaip svarbus gynybinis centras Mindaugo sutartyje su kryžiuočiais. 1254 m. Mindaugas Lietuvos vyskupui Kristijonui atidavė pusę Laukuvos. 1594 m. minimas Laukuvos dvaras. 1624 m. senojoje Laukuvoje pastatyta medinė Laukuvos bažnyčia, po 1654 m. gaisro atstatyta dabartinėje vietoje. Miestelis minimas nuo 1655 m. 16681691 m. ir 1804 m. minima parapinė mokykla. 1667 m. Laukuva sudegė, dar degė 1701 m.,1829 m.,1858 m., 1911 m. ir 1928 m. 1778 m. Laukuva gavo savaitinio turgaus ir dviejų metinių prekymečių privilegiją, įsikūrė nemažai amatininkų ir pirklių, susiformavo miestelio planas.

1863 m. P. Šimkevičiaus sukilėlių būrys prie Laukuvos nesėkmingai kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. XX a. pradžioje Laukuva buvo valsčiaus centras, veikė K. Stropaus vaistinė.

1907 m. įsteigta pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 19181943 m. pradžios mokykla dėstomąja lietuvių kalba, 19431949 m. gimnazija, 19491992 m. vidurinė, nuo 1992 m. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija; veikia mokyklos kraštotyros muziejus. Yra sporto mokykla.

XX a. ketvirto dešimtmečio viduryje miestelyje dirbo 11 krautuvių, 2 vėjo malūnai, 2 pieninės, vaistinė, viešbutis, smulkaus kredito draugija. 1941 m. rugpjūčio prie Telšių nužudyti Laukuvos žydai. Po Antrojo pasaulinio karo Laukuvos valsčiuje veikė Šatrijos rinktinės Laukų (Laukuvos) rajono partizanai. TSRS valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. ištrėmė 17 miestelio gyventojų. 1946 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai. 19501995 m. apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. Nuo 1992 m. Žemės ūkio bendrovės „Kontautėliai“ centras. [4]

2003 m. patvirtintas Laukuvos herbas.

Pirmasis Lietuvoje meteorologinis radiolokatorius

Laukuvoje 2010 m. pabaigtas statyti pirmasis Lietuvoje meteorologinis radiolokatorius. Jo aukštis 38 m. Šio meteorologinio radiolokatoriaus elektromagnetinėmis bangomis net 250 kilometrų spinduliu nenutrūkstamai realiame laike gaunama ir skaitmenine signalų programa apdorojama informacija apie meteorologinius reiškinius, susijusius su aktyvia atmosferos konvekcija: viesulus, škvalą, krušą, perkūniją, smarkias liūtis. Tokia informacija yra ypač naudinga sudarant prognozes ir perspėjimus apie stichijas bei katastrofinius meteorologinius reiškinius, prognozuojant potvynius, jų išplitimą bei intensyvumą. Europos šalys yra susijungusios į bendrą Europos meteorologinių radiolokatorių tinklą ir keičiasi duomenimis bei kita informacija.

Laukuvoje radiolokatorius buvo pastatytas įgyvendinant vieną iš 2008 m. Aplinkos ministerijos prioritetų – pagerinti meteorologinės informacijos operatyvumą, prognozių ir perspėjimų apie pavojingus meteorologinius reiškinius efektyvumą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1254 m. Laukuvos žemės centras
1568 m. Laukuvos vaitystės centras
19191950 m. Laukuvos valsčiaus centras
19501995 m. Laukuvos apylinkės centras
nuo 1995 m. Laukuvos seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šio krašto tarmių žinovas, JAV lietuvių kalbininkas Petras Jonikas miestelio vardą kildina nuo bendrinio žodžio laukuva – „pieva prie ežero, paežerės pieva“. Tačiau šis daiktavardis iš kitų šaltinių nėra žinomas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaimingos raidos miestelio raiškus spindulinis planas susiklostė iki XVII a. vidurio. Svarbiausi statiniai:

  • Romantizmo architektūrai būdingų formų dvibokštė akmens mūro Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1856 m. Bažnyčioje yra medinis altorėlis su Pietos skulptūrine grupe, paveikslų („Šv. Antanas“), skulptūrų („Nukryžiuotasis“, „Šv. Pranciškus“, „Šventasis su knyga“; visi XIX a.)
  • Medinė senųjų kapinių koplyčia, XVIII a. [5]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
1841 m. 1867 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.
399 291 753 724 1 123 922
1978 m.[7] 1979 m.sur. 1985 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
826 940 772 978 998 832
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laukuvoje gimė:

Laukuvos kapinėse palaidoti:

  • Vladas Grinaveckis, kalbininkas, dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Leonas Jonikas (1891–1969), spaudos darbuotojas ir publicistas, palaidotas Laukuvoje. Pasirašinėjo Laukuviškio slapyvardžiu.
  • Antanas Rubšys, prelatas, šv. Rašto vertėjas, šventoriuje
  • Kajetonas Stropus ilgametis vaistininkas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Лавковъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 3 psl. (rus.)
  3. Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
  4. Algimantas Miškinis. Laukuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 616 psl.
  5. Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius, 2004; Laukuva d. 1, Vilnius, 2005 m.
  6. Laukuva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 302 psl.
  7. Laukuva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 391 psl.
  8. Algimantas Miškinis ir kt. Laukuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 491-492 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]