Kvėdarna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kvėdarna
KvėdarnosBažn.JPG
Kvėdarnos bažnyčia
Kvedarna COA.gif
Kvėdarna
Kvėdarna
Koordinatės 55°33′29″š. pl. 22°00′00″r. ilg. / 55.558°š. pl. 22.000°r. ilg. / 55.558; 22.000 (Kvėdarna)Koordinatės: 55°33′29″š. pl. 22°00′00″r. ilg. / 55.558°š. pl. 22.000°r. ilg. / 55.558; 22.000 (Kvėdarna)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybės vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Kvėdarnos seniūnija
Gyventojų (2021) 1 548
Commons-logo.svg Vikiteka Kvėdarna
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kvė́darna
Kilmininkas: Kvė́darnos
Naudininkas: Kvė́darnai
Galininkas: Kvė́darną
Įnagininkas: Kvė́darna
Vietininkas: Kvė́darnoje
Istoriniai pavadinimai rus. Константиново, Хвейданы[2][3]

Kvėdarna – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, kelių  164  MažeikiaiPlungėTauragė  ir  193  KvėdarnaŠvėkšnaSaugos  sankirtoje, 14 km į šiaurės vakarus nuo Šilalės, prie Jūros upės. Seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Miestelyje yra 4 seniūnaitijos: Gedimino, Jūros, Piliakalnio ir Saulėtekio (pastarosios centras yra Sauslaukyje). Veikia Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija, Prano Liatuko pradžios mokykla, paštas (LT-75029).

Miestelio senoji dalis spindulinio plano. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra dvi paplatintos gatvės pavidalo aikštės; viena savaime susiformavusi, kita suplanuota 1923 m.

  • Akmens mūro bebokštėje Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, pastatytoje 1936 m. (archit. Rytis Steikūnas) yra 3 mediniai altoriai su XIX a. skulptūromis, medinių skulptūrų („Šv. Antanas“, „Šv. Rokas“, abi XIX a.).
  • Bažnyčios šventoriuje – koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a. pabaiga), medinis kryžius su dviem kryžmomis ir koplytėle (1931 m.).
  • Kvėdarnos kapinių koplyčia, statyta 1860 m., kapinėse – vienintelio Lietuvoje aklo knygnešio Petro Kavaliausko kapas.[4][5]
  • Paminklas Vytautui Didžiajam, 1930 m.
  • Paminklas Žuvusiems už Lietuvą tremtyje ir Tėvynėje, 1989 m.
  • Žydų genocido aukų kapinės.
Centrinė gatvė

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kvėdarnos vardo kilmė nėra aiški. Senoji pavadinimo lytis neturėjo raidės r, bet vietoje jos buvo i ir atkuriama senoji forma yra Kvėdaina (arba Kvedaina). Tokia lytis ir jos variantai pasitaiko daugelyje istorinių šaltinių (pvz., rus. Хвейданы). Dabartinė forma nusistovėjo XX a. – dar 1908 m. kalbininkas Kazimieras Būga nurodė Kvėdaina arba Kvėdarna, bet oficialiame 1925 m. leidinyje „Lietuvos apgyvendintos vietos“ pateikta tik Kvėdarna.

Kvėdaina lietuvių ir apskritai baltų vardyne yra vienišas žodis, kadangi nerandama panašių. Vienintelis galimas paaiškinimas yra hidroniminis (vandenvardinis vietovardis): galbūt miestelio vardas kilęs nuo pro jį tekančios upės, kuri seniau buvo vadinama Kvėdainale (dabar vadinasi Upelis, Jūros upės intakas). Vėliau šaknyje r galėjo atsirasti analogija su populiaria pavardės šaknimi kvedar-.[6]

Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia Kvėdarną pavadino Konstantinovu, taip ji buvo vadinama iki I pasaulinio karo.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Kvėdarną teka Jūros intakas Geniotalis. Keliai veda į Švėkšną, Rietavą, Laukuvą, Žadeikius. Kvėdarnos apylinkėse išgaunamas žvyras. Netoliese yra Kvėdarnos kaimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kooperatinė Kvėdarnos pieninė 1938 m.
Knygnešio Petro Kavaliausko atminimui
Paminklas pokario rezistentams

2 km į pietus nuo Kvėdarnos yra Padievaičio piliakalnis ir Padievaičio akmuo Velnio Sostas. Manoma, kad 1329 m. kryžiuočiai sugriovė gynybinę Gedimino Kvėdarnos pilį, pastatytą greičiausiai ant Kvėdarnos piliakalnio. Kryžiuočių žygis paminėtas Guillaume de Machaut poemoje Confort d’ami, parašytoje 1357 m.

Kvėdarna minima XIVXV a., karališkasis Kvėdarnos dvaras, kurį valdė Sapiegos – 1554 m., miestelis – 1568 m., Kvėdarnos valsčius – 1593 m. 1569 m. pastatyta bažnyčia. 1609 m. įkurta parapinė mokykla. 1631 m. gauta turgaus privilegija. 1783 m. Kvėdarnos bažnyčiai atėjo popiežiaus Pijaus VI laiškas. Magdeburgo teisės suteiktos 1792 m. kovo 20 d., kai ATR valdovas Stanislovas Augustas Kvėdarnai dovanojo miesto teises ir herbą „karalaičio šventojo Kazimiero atvaizdą“. Po kelių mėnesių savivalda buvo panaikinta.

1831 m. Kvėdarną buvo užėmė sukilėliai. Lietuvių spaudos draudimo metais. Kvėdarna buvo vienas Žemaitijos spaudos platinimo centrų; draudžiamąją lietuvišką spaudą čia platino V. Čižauskas, J. Gumauskas, N. Paulauskas, B. Serapinienė, J. Steponavičius ir kiti. 1883 m. įsteigtas paštas, 1884 m. vaistinė. 1848 m., 1896 m. ir 1941 m. Kvėdarna degė, 1843 m., 1881 m. ir 1915 m. sudegė. XIX a. Kvėdarna buvo Raseinių apskritie miestelis.[7] 1901 m. veikė slapta lietuviška mokykla.

1936 m. pastatyta Kvėdarnos bažnyčia, 1937 m. įkurta biblioteka. 1941–1942 m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu nužudyta apie 600 Kvėdarnos gyventojų (dauguma žydai). Po II pasaulinio karo) veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės partizanai. 19501995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[8]

2000 m. patvirtintas naujasis Kvėdarnos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XIV a. Pagraudės valsčius
XV a. Pajūrio valsčius
1593 m. Kvėdarnos valsčiaus centras
1706 m. Kvėdarnos seniūnijos centras
XIX a. pabaiga – 1915 m. Kvėdarnos valsčiaus centras Raseinių apskritis
19191948 m. Tauragės apskritis
19481950 m. Rietavo apskritis
19501995 m. Kvėdarnos apylinkės centras Šilalės rajonas
1995 Kvėdarnos seniūnijos centras Šilalės rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1704 m. Kvėdarnoje gyveno 38 šeimos.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1902 m.[9] 1923 m.sur.[10] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[11]
355 209 1 290 1 217 950 1 014 1 304
1978 m. 1979 m.sur.[12] 1985 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17]
1 693 1 746 2 055 2 390 1 934 1 597 1 548
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kvėdarnoje gimė:

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu buvo melioracijos statybos valdyba, kolūkis, pastatytas prekybos kompleksas (archit. B. Šajevičius). Kvėdarnoje yra statybų („Kvėdarsta“, „Drena“), medienos apdirbimo („Pynauja“), baldų gamybos („Danrima“) bendrovės.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Хвейданы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 37 (73) : Хаким — Ходоров. С.-Петербургъ, 1903., 131 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 482 psl.
  4. „Objekto Nr. 26394 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  5. „Šilalės rajono savivaldybė - Lankytinos vietos“. silale.lt. 2011-01-16. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16. 
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 116–120
  7. Chwejdany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 665 psl. (lenk.)
  8. Kvėdarna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 375 psl.
  9. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Algimantas Miškinis ir kt. Kvėdarna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 459-460
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png RIETAVAS – 22 km
Girėnai – 10 km
Žadeikiai – 5 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gražjūris – 2 km
PAJŪRALIS – 3 km
ŠVĖKŠNA – 26 km
Drobūkščiai – 5 km
ŠILALĖ – 16 km