Šilalės istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šilalės istorija prasideda dar XIV amžiuje, kai paminima Lokystos upė tekanti pro miestą, nuo 1370 metų rašytiniuose šaltiniuose minimi kryžiuočių žygiai į Šilalės kraštą.

Šilalės miesto istorija dar nėra iki galo baigta tirti. Šilalė išaugo prie dvaro, kurio centras buvo netoli dabartinės bažnyčios. Nuo XVI a. dvarą 200 metų valdė Orvydai. 1522 metais tuometinis dvaro savininkas Vaitiekus Orvydas gavo iš valdovo Žygimanto Senojo privilegiją rengti turgus ir statyti bažnyčią. 1533 metais pirmą kartą Šilalė paminima rašytiniuose šaltiniuose (Szylowko). Tik pastačius bažnyčią įkuriama parapija. Bet tuoj pat bažnytinį centrą sukrečia reformacija, kurios skleidėju buvo klebonas Jonas Tartilavičius-Batakietis. Bet jau XVII a. miestelyje įsigali katalikybė. Šilalė pažymėta ir 1613 metų M. K. Radvilos Našlaitėlio sudarytame LDK žemėlapyje. 1659 metais atnaujinta privilegija rengti turgus. Tačiau iškart po to Šilalėje prasidėjo negandos: karas su Švedija, maras ir badas. Po visų šių įvykių miestelyje beliko 20 sodybų.

1711–1712 metais Šilalės šeimininkai pasikeitė - jais tapo Pilsudskiai. Liudvikas Pilsudskis darsyk atnaujino privilegiją rengti turgus 1744 metais. Pranciškus Pilsudskis skyrė lėšų mūrinei bažnyčiai, kuri iškilo 1769–1779 metais, bažnyčios bokšte buvo laikrodis. Pilsudskių valdymo pradžioje miestelyje stovėjo vandens malūnas, kurį suko Ašutis, ir Šilalėje jau buvo tvenkinys. Pilsudskiai dvarą valdė iki 1885 metų, kai jį perdavė Motiejui Račinskui. Šilalėje XIX a. kilo daug gaisrų, didžiausias - 1829 metais, kai išdegė katalikų bažnyčios vidus, sudegė penki dvaro pastatai, 106 žydų namai, 14 parduotuvių ir sinagoga, 43 smuklės. Pakartotinai dideli gaisrai kilo 1833 ir 1840 m. 1863 metais Šilalės gyventojai su procesija pasitiko Igno Leskausko vadovaujamą dalinį, kurie turėjo iškovoti laisvę carinėje Rusijoje. Tačiau to padaryti nepavyko. Spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė knygnešiai: Julijona Juškevičienė ir Adomas Laurinavičius. Po sukilimo uždaryta parapijinė mokykla, vietoje jos 1867 metais įsteigta valstybinė rusiška.

Nuo 1850 metų Šilalėje veikė policijos nuovada, 1869 metais atsidarė vaistinė, 1883 metais įsikuria paštas. 1895 iš Pajūrio atkeliama valsčiaus valdyba, bet valsčius ir toliau vadinamas Pajūrio vardu. 1897 metais Šilalėje gyveno 1 406 gyventojai, iš jų - 786 - žydai. 1905 metų pabaigoje įvyko maištas prieš carinės Rusijos valdžią, valsčiaus raštininkų laikinai paskirtas Jonas Paulius, bet 180 dragūnų su trim patrankom maištininkus išblaškė. 1914 metais klebonijos klojime įvyko pirmieji du lietuviški vakarai, taip pamažu ir šilališkiai įsiliejo į tautinį Atgimimą.

1918 metų pabaigoje sudarytas Šilalės parapijos komitetas, vėliau pavadintas valsčiaus valdyba, jos pirmininku paskirtas Simonas Gaudėšius. 1919 metais į miestą trumpam buvo įsiveržę bermontininkai. 1920 metais prie Šilalės valsčiaus, prijungus Pajūrio apylinkių žemes, tapo vienu didžiausiu Tauragės apskrityje. 1923 metais 133-jose valsčius gyvenvietėse gyveno virš 12 000 gyventojų, Šilalėje gyveno 1 148 gyventojai.

1925 metais pradėtos akmenimis grįsti miestelio gatves, 1930 pradėtas gyvenvietės elektrifikavimas. Elektrą tiekė Rubinavo malūno elektros stotis, o jos generatorių suko Lokysta. Miestelio augimą pristabdė 1938 metais kilęs eilinis gaisras, kurio metu sudegė 44 pastatai. 1921–1929 metais Šilalėje veikė vidurinė mokykla, o nuo 1937 - progimnazija. Tais pat metais atidaryta ir Šilalės viešoji biblioteka.

1940 metų birželį prasidėjo pirmoji sovietinė okupacija, svarbiausius vietinės valdžios postus užėmė sovietų aktyvistai - Edvardas Juška, Efroimas Kaplanas, Volfas Cigleris ir kt. 1941 metų birželio 14-tają iš Šilalės ištremtos 8 šeimos. Tais pačiais metais vokiečių kariai padedami lietuvių sušaudė beveik visus miestelio žydus. 1944 metais spalio 8 dieną Šilalę užėmė Raudonoji armija.

1950 metais pertvarkant Lietuvos administracinę struktūrą Šilalė tampa rajono centru, o 1952 metais gavo miesto teises. 1959 metais mieste gyveno 1 972, 1976 m. - 4 100, 1989 m. - 6 308 gyventojai.

1968 metais sukurtas Šilalės herbas, jo autorius Arūnas Tarabilda. Po dvejų metų herbas sovietinės valdžios uždraustas, bet 1992 metais herbas grąžintas miestui ir patvirtintas antrąsyk.

1988 m. spalio 8-tąją mieste vyko mitingas po kurio susikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupė.