Didkiemis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Didkiemis
Didkiemis, bendruomenės namai.JPG
Bendruomenės namai - buvusi senoji mokykla
Didkiemis
Didkiemis
Koordinatės 55°22′12″š. pl. 22°07′30″r. ilg. / 55.370°š. pl. 22.125°r. ilg. / 55.370; 22.125 (Didkiemis)Koordinatės: 55°22′12″š. pl. 22°07′30″r. ilg. / 55.370°š. pl. 22.125°r. ilg. / 55.370; 22.125 (Didkiemis)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybės vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Didkiemio seniūnija
Gyventojų (2021) 172
Commons-logo.svg Vikiteka Didkiemis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Dìdkiemis
Kilmininkas: Dìdkiemio
Naudininkas: Dìdkiemiui
Galininkas: Dìdkiemį
Įnagininkas: Dìdkiemiu
Vietininkas: Dìdkiemyje
Istoriniai pavadinimai rus. Дыткемы

Didkiemis – kaimas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietus nuo Šilalės, Jūros upės kairiajame krante, prie Balskų tvenkinio šiaurinės pakrantės. Ant bevardžio upelio suformuotas nedidelis Didkiemio tvenkinys. Gyvenvietė rytų pusėje ribojasi su Pagramančio regioniniu parku. Keliai  4103  PajūrisDidkiemis ir  4104  ŠilalėDidkiemis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-75017), biblioteka, Didkiemio mokykla. Stovi medinė Didkiemio Šv. angelų Sargų bažnyčia (XVIII a.), šalia jos yra veikiančios kaimo kapinės.

Kuriamo Lietuvos šimtmečio parko takas su 100 žydinčių augalų

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsaugotos tarpukario pavasarininkų vėliavos
Akmuo išnykusiems apylinkės kaimams atminti
Kaimo kapinės prie bažnyčios
Centras

Didkiemyje rastas ypač retas žalvarinis antkraštinis kirvis, datuojamas žalvario amžiumi, apie 1400 m. pr. m. e.[2] Radinys aptiktas 1926 m. prie buvusio vandens malūno.

Sovietmečiu eksploatuojant žvyro karjerą, buvo sunaikintas čia buvęs kapinynas. Nepaisant archeologų ir kraštotyrininkų protestų, 19691972 m. čia buvo kasamas žvyras ir vežamas apylinkės keliams remontuoti. Šilalės kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus dėka buvo suspėta ištirti keturiolika buldozeriu išverstų kapaviečių. Tuomet rasti vertingi radiniai: ietigaliai, antkakliai, apyrankės, smeigtukai. Pagal jų amžių nustatyta, kad žmonės čia laidoti IXXIV a.[2] Buvo paskelbta Didkiemio kapinyno 1979 m. archeologinių tyrinėjimų ataskaita.[3]

Didkiemio istorija iš dalies siejama su gretimais Vartulėnais, todėl savo rašytinę istoriją pradeda nuo 1561-ųjų. Enciklopedininko, kraštotyrininko Kazio Misiaus žiniomis, rytinėje Vartulėnų dalyje buvo bajorkaimis bei dvarelis, kurie XVIII a. pradžioje vadinti Vartulėnų Didkiemiu ir Didkiemiu.

XVIII a. pabaigoje Didkiemis tapo bažnytkaimiu. Bažnyčią 1796 m. pastatydino Didkiemio bajorai Daujotai (ar Doviatos). 1840 m. Daujotų dvarą perėmė giminaičiai Butkevičiai. 1846 m. jiems priklausė beveik 1 200 dešimtinių (apie 1300 ha) žemės. Dalyje valdos kūrėsi valstiečių ūkeliai – kaimiškoji Didkiemio dalis. Butkevičiams nesisekė ūkio valdymas, buvo prasiskolinę. Apie 1875 m. iš jų centrinę dvaro dalį nupirko buvę valstiečiai Račinskai. Jų valdomą Didkiemio dvarą 1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo.[2]

1918 m. įsteigta „pradedamoji“ mokykla, tarpukaryje buvusi Didkiemio švietimo bei kultūros centru. 1923 m. dvare surašyti 67, o bažnytkaimyje – 251 gyventojas. 1926 m. Didkiemis tapo parapijos centru. 1927 m. didkiemiškiai susibūrė į „Pavasarininkų“ draugijos kuopą, vėliau čia įsisteigė Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius.

Pergyventą Antrąjį pasaulinį karą Didkiemyje ir apylinkėse mena 19401941 m. sovietinės kariuomenės statyti fortifikaciniai įrenginiai – masyvūs betoniniai dotai.

Pokaryje kaimo neaplenkė sovietinės valdžios vykdytos masinės represijоs ir tremtys. 19481949 m. į Sibirą ištremtos Jagminų, Račinskų ir Merkelių šeimos, 1951 m. – aštuonių asmenų Stankų bei vienuolikos asmenų Grinevičių šeimos. Už antisovietinį pamokslą patriotiškai nusiteikęs Didkiemio klebonas Juozas Martusevičius buvo nuteistas 10 metų lagerio. Atlikęs bausmę, kunigas grįžo į Didkiemį, kur praleido paskutinius gyvenimo metus. Išretėjusiame bažnytkaimyje buvo kuriama kolūkio centrinė gyvenvietė, į kurią kėlėsi žmonės iš aplinkinių kaimų. 1955 m. įkurtas felčerių ir akušerių punktas, biblioteka.[4]

1992 m. veikė Didkiemio pagrindinė mokykla. 1995 m. įsikūrė Didkiemio seniūnijos centras. 1989 m. Didkiemyje gyveno 285, 2009 m. – 192 žmonės.[4]

2013 m. Didkiemiui švenčiant 450 metų ju­biliejų, pakelėje prie įvažiavimo į gyvenvietę pastatytas paminklas išnykusiems apylinkės kaimams. Tuomet paminklinėje lentoje buvo įrašyti trys pavadinimai: Deferencija, Gerviškė, Kuiniškiai.[5]

2021 m. gyvenvietės centre įrengtas Lietuvos 100-mečiui skirtas parkas: pagrindiniame take pasodinta 100 žydinčių augalų, pastatyti suolai, lauko laikrodis, stogastulpis.

2022 m. buvo ruošiami asfaltavimui paskutiniai likę 7 km buvusio žvyrkelio, jungiančio seniūnijos centrą su Šilale.

Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijos pastate ir bendruomenės namuose įrengtos kraštotyros ekspozicijos. Jose eksponuojami vietos bažnyčios ir mokyklos istorijai svarbūs dokumentai, čia prieškariu veikusių organizacijų vėliavos. Didžiausia Didkiemio įžymybė – čionykštė Šv. Angelų Sargų bažnyčia, valstybės saugomas paminklas. Ji pastatyta vietinių meistrų Urbonų už dvarininko Igno Daujoto lėšas.[6] Nepaisant buvusių rekonstrukcijų, tebėra „grynojo“ liaudiško stiliaus, tęsusio pačių pirmųjų Žemaitijos bažnyčių statybos tradicijas. 2008 m. pastatas iš dalies restauruotas, atnaujintas. Sakralinį ansamblį sudaro šventorių juosianti akmeninė tvora su mūriniais tinkuotais vartais. Prie bažnyčios dera liaudiškos architektūros dviejų tarpsnių varpinė. Ji nėra autentiška, atkurta 1994 m. vietoj sudegusios senosios. Bažnyčios šventoriuje išlikusios nemažos kapinės, kuriose yra keletas senų medinių kryžių, XIX a. statytų akmeninių paminklų. Ant jų matyti įdomių užrašų, pvz. pirmoje eilėje palaidotas kunigas Antanas Kryževičius, kuris pasimirė „1903 M. SEJOS M. 14 DIENOJE“. Užrašas primena, kad XX a. pradžioje dabartiniai mėnesių pavadinimai dar nebuvo visuotinai įsigalėję. Birželis šiame regione tuomet dažniau vadintas sėja. Netoliese yra kito kunigo, išgyvenusio lagerį Juozo Martusevičiaus (1892–1972) kapas. Šalia bažnyčios stovintis senas medinis pastatas – 1918 m. įkurta „pradedamoji“ mokykla.[2]

Aukščiau Žiuržmočio upelio žiočių Jūroje, Vartulėnuose, atsiveria stataus skardžio atodanga, vietinių vadinama yžiumi. 1984 m. užtvenkus upę ir sukilus vandeniui, kranto erozija tik sustiprėjo. Matyti geltonuojantis keliolikos metrų aukščio, status kaip siena, skardis. Jūros apnuoginti priemolio ir priesmėlio sluoksniai liudija vietovės geologinę istoriją, čia buvusius ledynmečius.

Didkiemio apylinkėse yra karinės inžinerijos paminklų. Per Vartulėnus ir Didkiemį Jūros pakrantėmis driekiasi sovietinių gynybinių įtvirtinimų linija, statyta ir nebaigta 1940–1941 m. Vietiniame gynybiniame mazge išliko keletas atspariųjų ugniaviečių. Artimiausia iš jų aptinkama už 500 m į vakarus nuo Didkiemio bažnyčios. Tai puskaponierius su dviem šaudymo angom – masyvus, monolitinio gelžbetonio statinys, nuo 1941 m. stovėjęs ant kalvelės, kuri sovietmečiu nukasta žvyrui. Tokiu būdu atsidengė doto pamatai, todėl visas dotas apžiūrimas „nuo galvos iki kojų“. Pasak vietos žmonių pasakojimų, vykstant darbams, statybai reikalingą medieną, net rąstus, sovietiniai kareiviai ant savo pečių nešdavo iš Tyrelio miško, esančio kitapus Jūros. Jų numintą į brastą vedantį keliuką ilgai vadino Ruskeliu.[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. pr. Sartininkų valsčius, Raseinių apskritis, Kauno gubernija
1918-1950 m. Šilalės valsčius, Tauragės apskritis
19501995 m. Jucaičių apylinkė
nuo 1995 m. Didkiemio seniūnijos centras

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11] 1985 m.[12]
165 318
67 (dvare)
251 (kaime)
211 262 279 251
1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] - -
285 259 228 172 - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kalikstas Kasakauskis (~1792–1866) – teologas, kalbininkas, vertėjas. Jis 1832-aisiais lenkiškai parašė ir išleido lietuvių („žemaičių“) kalbos gramatiką „Kałbrieda leżuwio żiamaytiszko“, vėliau parengė ir išspausdino ketvertą religinių ir už blaivystę agituojančių knygelių. Jo vardu pavadinta viena iš Didkiemio gatvių.
  • Jonas Kasnauskas (1932–2018) – chorvedys, pedagogas.
  • Angelė Jankauskytė-Rabačiauskienė (g. 1952) – radijo ir spaudos žurnalistė, poetė.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Vartulėnai ir Didkiemis: istorija bei kulturos paminklai voruta.lt Archyvuota kopija 2021-06-22 iš Wayback Machine projekto.
  3. Lietuvos archeologijos draugija. Didkiemio kapinyno, Šilalės raj., 1979 m. tyrinėjimų ataskaita. 1-11
  4. 4,0 4,1 https://www.vle.lt/straipsnis/didkiemis/ Didkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  5. Kol Didkiemis tebėra didelis kiemas… silales-artojas.lt
  6. „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. DidkiemisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 398 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Didkiemis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 421
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Didkiemis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 194 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png PAJŪRIS – 13 km
Žvingiai – 10 km
ŠILALĖ – 16 km
Jucaičiai – 11 km
Blank-50px.png
VAINUTAS – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pagramantis – 7 km
ŽYGAIČIAI – 9 km TAURAGĖ – 17 km