Fulbių imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Saheluzrasas.PNG
Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

Fulbių imperija - grupė valstybių, sukurtų fulbių tautos XVIII-XIX a. vakarinėje Sahelio dalyje (dabartinės valstybės: Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Nigeris, Nigerija, Kamerūnas). Artimai susijusi su Fulbių džihadu. Dažnai terminas "Fulbių imperija" žymi svarbiausią fulbių valstybę - Sokoto kalifatą, bet šiame straipsnyje aptariamos ir kitos valstybės.

Fulbių imperijos. Spalvoti plotai žymi vakarinio Sahelio valstybes iki XIX a., o apskritimai - atskirų imperijų įtakos sritis XIX a.

Fulbių migracija[taisyti | redaguoti kodą]

Fulbiai buvo pusiau klajoklinė tauta, kilusi Sahelio vakariausiose dalyse (dab. Senegalo teritorijoje), iš kur jie XVI a. migravo tolyn į rytus, iki pat Čado ežero. Jie apsigyveno tarp kitų tautų (hausų, mandingų ir kitų), ir neretai buvo jų diskriminuojamos.

Futa Džalonas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai: Futa Džalonas, Futa Toro

Pirmoji žymi fulbių džihado valstybė buvo Futa Džalonas, susikūrusi dab. Gvinėjos aukštumose. Jos pradžia buvo 1735 m., kuomet musulmonai fulbiai sukilo prieš vietos valdžią ir nemusulmonus, siekdami sugrąžinti tikrąjį islamo tikėjimą. Taip buvo įkurta uždara religinė valstybė su sostine Timbo, valdoma valdovų, tituluojamų almaami.

1776 m. Futa Džalono pavyzdys paveikė kitą Fulbių valstybę - Denankę Senegalo slėnyje. Joje įvykdytas perversmas, įvykdytos islamo reformos ir valstybė pakeitė pavadinimą į Futa Toro. Joje valdymas buvo suorganizuotas Futa Džalono pavyzdžiu.

Futa Džalonas egzistavo iki pat 1898 m., kuomet atiteko Prancūzijai.

Sokoto kalifatas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Sokoto kalifatas

Sokoto kalifato centrinė dalis.

Sokoto kalifatą sukūrė fulbiai, gyvenę Hausų valstybėse. Jų lyderis Usman dan Fodio gyveno vienoje Hausų valstybėje - Gobire. Tuo metu ši valstybė su sostine Alkalava buvo valdoma despotiškų valdovų. Usman dan Fodio įgijo valdovo palankumą ir įkūrė religinę bendruomenę. Kuomet naujas valdovas Junfa 1801 m. išvijo šią bendruomenę, prasidėjo masinis sukilimas.

Šio sukilimo metu fulbiai užkariavo milžiniškas teritorijas, sukurdami tikrą imperiją nuo dab. Burkina Faso iki Kamerūno. 1808 jie užėmė Alkalavą, o Junfa buvo nužudytas. Fulbiai pajungė visas hausų teritorijas, sugriovė Bornu sostinę (tačiau Bornu neokupavo). Piečiau fulbiai ekspansijos nebevykdė, mat jiems trukdė netinkamas klimatas ir nematytos ligos pietuose. Valdovai titulavosi amir al - mu´minin (arba lamido džulbe).

1815 m. Usman dan Fodio mirus, jo sūnus pastatė naują miestą Sokotą (Gobiro valstybės teritorijoje), kuris tapo imperijos sostine. Nors kalifatas buvo didžiulis, tai buvo konfederacija, sudaryta iš daugybės smulkių valstybių - emyratų, - valdomų vietinių dinastijų ir mokančių duoklę Sokotui.

1901-03 m. visi šie emyratai kartu su Sokotu buvo prijungti prie Britų Šiaurės Nigerijos.

Vėlesnės valstybės[taisyti | redaguoti kodą]

Sokoto kalifatas davė impulsą kitiems fulbių vadams kurti naujas imperijas, taip platinant fulbių džihadą. Neretai jos atsirasdavo Sokoto kalifato periferijose.

  • Adamava kilo 1809 m. ryčiausioje Sokoto kalifato periferijoje (už Gombės ir Bauči). Jos įkūrėjas buvo Modibo Adama, Usman dan Fodio bendražygis. Ji plėtėsi į rytus, užimdama didelę dalį dab. rytų Nigerijos, šiaurės Kamerūną ir pietvakarių Čadą. Sostinė buvo Jola, o valdovai tituluojami baban - lamido
  • Masina buvo įkurta 1818 m. vakarinėje periferijoje. Jos įkūrėjas buvo Seku Amadu užėmė Bamara imperiją (su sostine Segu) ir sukūrė valstybę Nigerio vidurio deltoje. Jai priklausė dab. pietų Malis. Sostinė buvo Hamdullahi.
  • Tukuleras buvo įkurtas 1850 m. Jos įkūrėjas El Hadž Umar Tal buvo kilęs iš Futa Toro valstybės. 1861 m. jis užėmė bambarų Segu, o vėliau - Masiną. Sostinė buvo Bandiagara.
  • Vasulu įkūrėjas Samori Ture buvo kilęs iš Tukulero. Pietvakarinėse šios provincijose jis pradėjo užkariavimus ir 1878 m. pasiskelbė naujos valstybės kariniu valdovu faama. Jo imperija ilgainiui išsiplėtė, apimdama visą dab rytų Gvinėją, dalį Siera Leonės ir Dramblio Kaulo Kranto. Vakaruose ribojosi su Futa Džalonu.