Sachara
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sahara – dykuma Šiaurės Afrikoje. Tai didžiausia Žemėje tropinė dykuma .
Sahara apima Maroko, Tuniso pietus, Malio, Nigerio, Čado, Sudano šiaurę, didelę dalį Alžyro, Mauritanijos, Libijos, Egipto.
Saharos plotas, įvairiais duomenimis, 6–9 mln. km². Didžiausias ilgis (iš vakarų į rytus) 5700 km, plotis (iš šiaurės į pietus) ~ 2000 km.
Turinys |
[taisyti] Įvairovė
Sacharos gamta yra labai įvairi, ir šią dykumą galima padalinti į atskirus regionus, mažesnes dykumas. Vietiniai gyventojai tuaregai Sacharą vadina daugiskaitiniu žodžiu Tinariwen, kas reiškia tiesiog "dykumos". Jie Sacharoje išskiria daug atskirų dykumų.
Sacharos dalis galima būtų klasifikuoti į šias rūšis:
- Ergai (ar: عِرْق `irq, tuaregų kalba: edeyen) - smėlingosios dykumos, užimančios apie 20 procentų Sacharos ploto. Svarbiausios tarp jų yra: Didysis Vakarų Ergas, Didysis Rytų Ergas, Šešo ergas, bei atšiauriausia Sacharos dykuma - Tenerė
- Hamados (حماد hammād) - akmeningosios dykumos. Žymiausia jų - Tasili n'Adžeras.
- Regai (seryrai) - skaldingosios dykumos.
- Sebchos - druskingosios lygumos. Jose yra druskingųjų ežerų šotų.
- Baltoji dykuma - taip vadinama Libijos dykuma.
- Džebeliai - kalnų masyvai ir jose esančios skaldingosios dykumos. Saharos centre yra Achagaro ir Tibesčio kalnynai, į pietus nuo jų – Iforo, Ayro, Enedžio plynaukštės.
Sacharoje yra ir kitų specifinių gamtinių objektų. Tai - sausos, nenuotakios daubos (pvz., al Katara, Malagyras), vadės (išdžiūvusios upių vagos), oazės (vandens šaltinių maitinamos vietos, kur gali augti augalai), geltos (išdžiūvę ežerai). Saharos pakraščiuose ir kalnuose yra mažų druskingų reliktinių ežerų, didžiausias – Malagyras.
[taisyti] Geologija
Sahara yra Afrikos platformos šiaurės vakarinė dalis. Jos prekambrinis pamatas į paviršių iškyla Achagaro, Tibesčio, Enedžio masyvuose ir Nubijos skydo vakariniame pakraštyje. Prekambro pamate yra aukso, infruzijose – retųjų metalų.
[taisyti] Klimatas
Saharoje vyrauja kontinentinis tropinis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra 9–12°C, liepos mėn. vidutinė temperatūra 33–38°C. Saharos šiaurėje užregistruota 58°C temperatūra (aukščiausia Žemėje). Žemės paviršius įkaista iki 80°C. Dideli paros temperatūros svyravimai. Žiemą visoje Saharoje naktimis būna šalnos, kalnuose temperatūra nukrinta iki –18°C. Dažni stiprūs vėjai – samumas ir harmatanas.
[taisyti] Augalija, gyvūnija
Dažniausias oazių augalas – datulė. Hamadose, reguose augalų beveik nėra.
[taisyti] Kultūra ir istorija
Pagrindiniai straipsniai: Sacharos tautų mityba, Transsacharinė prekyba
Saharoje gyvena arabai, berberai, tuaregai, tūbai (iš viso ~ 3 mln. žmonių). Jie užsiima klajokline gyvulininkyste, oazėse – žemdirbyste. Didžiausios oazės: Gadamesas, Gatas, al Charaga, Siva, Tafilaletas, Džagbubas.
