Apartheidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ženklas nurodantis, kad skirta „tik baltiesiems“
Maudymasis tik baltiesiems

Apartheidas (afrikanų kalba apartheidatskiras gyvenimas) – Pietų Afrikos Respublikos baltųjų vyriausybės 19481990 metais vykdyta rasinės segregacijos politika.

Sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Jos esmė buvo ta, kad kiekviena rasė (oficialiai buvo keturios: spalvotieji (daugiausia mulatai), baltieji (būrai, anglai), juodieji (zulusai, kosai, kitos tautos) ir azijiečiai (indai, malajai)) turėjo tik jai skirtas vietas: mokyklas, restoranus, paplūdimius, viešbučius; ištisi miestai būdavo paskirti tik tai ar kitai rasei, o didmiesčiuose – rajonai. Net ir parlamentas buvo trijų rūmų, kurių kiekviename buvo po vienos rasės (baltųjų, spalvotųjų, azijiečių) atstovai (juodaodžiai turėjo atskirus savo parlamentus savo teritorijose (bantustanas), bet neturėjo atstovavimo nacionaliniu lygmeniu). Iš esmės tokia situacija sukūrė valstybę, sudarytą iš daugelio „valstybių“, kuriose ekonominiai lygiai buvo visiškai skirtingi – pvz., baltųjų teritorijos buvo išplėtotos, o kai kurios juodaodžių žemės buvo trečiojo pasaulio lygio.

Ši santvarka buvo laikoma rasistine: negalėdami gyventi kitų rasių miestuose ir teritorijose, kuriose ekonomikos lygis buvo aukštesnis, juodaodžiai negalėjo gauti gero išsimokslinimo (dėl žemesnio ekonominio lygio juodaodžių teritorijose mokymo įstaigos buvo prastesnės) ir gerų darbų. Juodaodžiai galėjo dirbti baltųjų teritorijose, tačiau neturėdami gero išsimokslinimo gaudavo menkai apmokamus prastus darbus. Dėl didelio jų kiekio ir daug žemesnio pragyvenimo lygio juodaodžių teritorijose bei to nulemto prasto išsimokslinimo, jų darbo kaina būdavo mažesnė nei kitų rasių atstovų (t. y. jie paprastai dirbo fizinius darbus, kuriuos kur kas rečiau dirbo turtingesnių rasių atstovai, pvz., baltieji).

Vėliau pradėti steigti bantustanai: autonominės ir nepriklausomos valstybės atskiroms juodaodžių tautoms. Nemaža dalis juodaodžių šitai suprato kaip apartheido įtvirtinimą; jie būtų norėję vienos Pietų Afrikos, nes turtingų teritorijų atskyrimą nuo neturtingųjų laikė dirbtiniu. Prieš apartheidą kovojo juodaodžių afrikiečių Vieningas demokratinis frontas, taip pat baltaodžių Pažangioji sąjunginė partija, Pietų Afrikos bažnytinė taryba, kitos organizacijos.

1973 metais prieš apartheidą pasisakė Jungtinės Tautos, nuo 1977 įvestas ginklų tiekimo embargas Pietų Afrikai. Bet švelninti politiką pradėta tik XX amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje, kai atšauktas mišrių vedybų draudimas, vėliau spalvotiesiems leista be apribojimų lankytis baltųjų teritorijose. 1990 metais leistos opozicinės partijos, paleisti politiniai kaliniai, 1991 panaikinti likę segregaciniai įstatymai, o po 1993 konstitucijos priėmimo juodaodžiai gavo teisę dalyvauti rinkimuose į nacionalinį parlamentą.

Vikiteka