Kanemas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kanemas
buvusi valstybė
VIII a. – 1396 Blank.png
Location of Kanemas
Sostinė Mananas, Ndžimis
Valdymo forma monarchija
mai
 VIII a.-1068 Duguva dinastija
 1068-1396 Saifava dinastija
Era Viduramžiai
 - Pirmieji valdovai VIII a.
 - Pakeičia pavadinimą 1396 m.

Kanemas – istorinė valstybė, egzistavusi aplink Čado ežerą nuo legendinių laikų (greičiausiai VIII a.) iki XIV a. pabaigos. Jos klestėjimo laikais teritorijos apėmė dalį dabartinio Čado, Nigerio, Kamerūno ir Nigerijos. Kadangi kita valstybė, Bornu, buvo tiesioginė jos tradicijų perėmėja, dažnai jos abi vadinamos Kanem-Bornu.

Duguva dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

Kanemo valstybė buvo sukurta apie VIII a. į šiaurę nuo Čado ežero. Spėjama, kad pirmosios dinastijos kūrėjai buvo zaghava tauta, ir dabar gyvenanti Čade bei Sudane. Jų sostinė buvo Mananas.

Duguva valdovai, tituluojami mai, buvo laikomi šventais.

Saifava dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

Kanemo kariai

1068 m. šalyje įvyko sukilimas. Jo lyderis Hummai buvo priėmęs islamą. Jis nuvertė Duguva dinastijos valdovą Selma, ir įkūrė naują dinastiją. Sostinė perkelta į pietus, į Ndžimi miestą (tiksli vieta nenustatyta). Šalyje buvo priimtas islamas, pradėjo klestėti menas ir kultūra.

Keitėsi ir šalies tautinė sudėtis. Čia įsigalėjo kanūriai (jų atšaka kanembu), kurie pamažėle apsigyveno sostinėje ir įgijo čia didelę valdžią.

XIII a. šalis patyrė didžiausią klestėjimą. Valdant mai Dunama Dabalemi (1221–1259), Kanemas labai išvystė prekybinius ryšius su Viduržemio jūros pakrantės šalimis, o jo įtaka išsiplėtė. Tuo metu Kanemas valdė beveik visą dab. Čadą, šiaurės Kamerūną, ėmė kontroliuoti hausų valstybes (dab. Nigerio pietūs ir Nigerijos šiaurė.

Nusilpimas[taisyti | redaguoti kodą]

Po Dunama Dabalemi mirties Kanemas prarado užgrobtas teritorijas, o valstybė labai greitai silpo. Prasidėjo vidaus neramumai ir klajoklių įsiveržimai. Svarbiausi klajokliai buvo kanūriams giminingi bulala, gyvenę rytinėje valstybės periferijoje (aplink Fitrio ežerą). XIV a. jie įvykdė daug pasikėsinimų prieš Kanemo mai.

1396 m. paskutinis Kanemo valdovas Umar Idrismi spaudžiamas klajoklių buvo priverstas palikti sostinę. Ji buvo įkurta vakarinėje Čado ežero pakrantėje ir vadinosi Bornu. Taip prasidėjo Bornu valstybė.

Saifava dinastijos valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Saheluzrasas.PNG
Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras
  • Hummay 1085–1097
  • Dunama I 1098–1150
  • Biri I 1150–1176
  • Bikoru 1176–1193
  • Abd al-Djel Selma 1193–1210
  • Dunama II Dabbalemi 1210–1224
  • Kade 1224–1242
  • Kachim Biri 1242–1262
  • Djil 1262
  • Dari 1262–1281
  • Ibrahim I Nikale 1281–1301
  • Abdullah I 1301–1320
  • Selma 1320–1323
  • Kure Gana 1323–1325
  • Kure Kura 1326–1327
  • Mohammed I 1327–1329
  • Idris I 1329–1353
  • Daoud 1353–1356
  • Othman I 1356–1369
  • Othman II 1369–1371
  • Abu Bakr Lagatu 1371–1372
  • Idris Dunama III 1372–1380
  • Omar I 1380–1388
  • Sa’id 1388
  • Kade Alunu 1388–1389