Valgomasis manijokas

Manihot esculenta

Valgomasis manijokas (Manihot esculenta)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Dilenijažiedžiai ( Dilleniidae)
Šeima:	Karpažoliniai ( Euphorbiaceae)
Gentis:	Manijokas ( Manihot)
Rūšis:	Valgomasis manijokas ( Manihot esculenta)

Valgomasis manijokas (Manihot esculenta) yra karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos kultūrinė rūšis, sukultūrinta Brazilijoje, kurios naudojamos požeminiai šakniagumbiai.

[taisyti] Botaninės savybės

Tai daugiametis krūmokšnis, per metus galintis užaugti iki 3 m aukščio. Lapai 3-5 skiaučių, kartais - vientisi. Augalai vienanamiai, žiedai auga kekėmis, kekėje būna iki 200 vyriškų žiedų ir iki 20 moteriškų žiedų. Būna ir abilyčių žiedų. Vaisius - trilizdė dėžutė, sėklos - smulkios. Ankstyvųjų veislių augalai ima žydėti per 3, vėlyvųjų - per 7 mėnesius po pasodinimo.

Šoninės šaknys sustorėja ir sudaro šakniagumbius, kurie būna pailgai cilindriški, iki 1 m ilgio (kai kurių veislių - net iki 5 m) ir iki 15 kg masės. Minkštimas gelsvas, turi pieniškų sulčių. Odelė ir kamštinis sluoksnis lengvai nusiima. Minkštimas turi 25-40 % krakmolo, 0,1-5 % cukrų, 0,9-2,3 % baltymų (baltymai praktiškai neturi nepakeičiamų aminorūgščių), 0,1-0,7 % aliejų.

Kaip krakmolinė kultūra maniokai svarbūs etanolio, dekstrino, gliukozės gamyboje.

Maniokus dažnai pažeidžia mozaikiniai virusai. Kenkėjų praktiškai neturi, jų neėda net skėrių pulkai.

Dauginami auginiais, kurie gali būti ilgai išlaikomi ir nesunkiai pervežami.

[taisyti] Vartojimas kulinarijoje

Šis augalas savaime yra nuodingas dėl cianogeninių glikozidų , todėl privalo būti specialiai apdorojamas prieš valgant. Dažniausiai jis mirkomas, spaudžiamas, keletą kartų džiovinamas, kad pasišalintų nuodingieji gliukozidai. Nepaisant to, jis yra svarbiausias maisto produktas kai kurių šalių virtuvėse.

[taisyti] Pietų Amerika

Džiovinti valgomieji maniokai

Manijokas, gvaranių kalba vadinamas mandi'o, buvo nuo seno vartojamas tropiniuose miškuose gyvenusių indėnų, kurie išmoko pašalinti nuodingąsias medžiagas ir iš miltų gaminti blynelius (isp. casabe). Dar iš jų gaminami alkoholiniai gėrimai caxiri, cauim, pajuaru.

Šios tradicijos perduotos ir į vietines Pietų Amerikos virtuves. Iš spraginto manijoko miltų gaminama farofa, manijokas gali būti verdamas, grūdamas į košę.

[taisyti] Afrika

Gvinėjos įlankos virtuvėje ir Centrinės Afrikos virtuvėje manijokas dažniausiai verdamas ir grūdamas į košę, vadinamą fufu. Tai - svarbiausias šių regionų maisto produktas, prie kurio pateikiami visi kiti patiekalai.

[taisyti] Pietų Azija

Manijokas gana populiarus Indijoje ir Pietryčių Azijoje, kur dažnai yra antras svarbus maistas po ryžių. Čia buvo išrastas ir manijoko produktas tapioka, kuri labai mėgiama. Šiek tiek manijoko tradicijos pasiekė ir Vietnamą bei Pietų Kiniją.