Asbestas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie miestą Rusijoje žr. Asbestas (Rusija).
Asbestas
Asbesto pluoštas

Asbestas (gr. asbestos 'neužgesinamas') – pluoštinis mineralas, atsparus ugniai, rūgštims, šarmams, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius.

Asbestas dėl savo techninių savybių (tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui) bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos anksčiau plačiai naudotas:

  • Statyboje – nemažai kompozicinių statybinių medžiagų būdavo sutvirtinamos įdedant armuojantį priedą asbestą (pvz., stogams dengti naudotas asbestinis šiferis, lubų plokštės ir kt.), termoizoliacinės medžiagos dažnai buvo asbestinės (krosnių, vamzdynų izoliacija ir pan.), ugniai atsparūs priešgaisrinės saugos elementai (ugniai atsparios sienos ir durys) statiniuose dažnai buvo gaminami su asbestu.
  • Energetikoje – kaip karščiui atspari izoliuojanti medžiaga (elektros skirstymo spintose, elektros įrenginiuose), įrankiuose, prietaisuose).
  • Spec. apranga – nedegūs gaisrininkų kostiumai, kulkosvaidininkų pirštinės įkaitusiems vamzdžiams keisti ir kt.
  • Transporte ir kitokioje technikoje (kranai, liftai) – stabdžių bei sankabų detalėse.
  • Laivuose – vamzdynų, turbinų ir kitokių įrengimų šiluminė izoliacija.
  • Dažų, klijų (pvz., koklių ir grindų plytelių), glaistų gamyboje.

Asbesto kenksmingumas[taisyti | redaguoti kodą]

Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi. Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 000 mirčių nuo plaučių vėžio. Dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia po 20–30 metų. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui.

1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Teisės aktais nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta. Tačiau sąlytį su asbestu ar jo turinčiais gaminiais vis dar turi gana daug žmonių.

Apie su asbestu susijusią veiklą darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Dirbantieji su asbestu ar jo turinčiais gaminiais turi būti maksimaliai saugomi nuo jo poveikio atitinkamai pasirengiant darbui, jį organizuojant ir vėliau sutvarkant darbo vietą, specialiai mokomi, aprūpinami asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, darbdavys juos turi būtinai informuoti apie galimą pavojų sveikatai, kurį sukelia darbas su asbestu.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

1658 m. buvo užrašytas anglų k. žodis asbestos ('nedegantis mineralas'), pakeitęs ankstesnį žodį albeston 'negesintos kalkės' (žinoma dar prieš 1387 m.), pakeitusį dar senesnį angl. žodį abestus (žinomą bent nuo 1100 m.). Visi šie viduramžių anglų k. žodžiai yra vidur. prancūzų k. žodžių abeste, abeston, albeston skoliniai. Pastarieji kilę iš lot. asbestos, kuris kilęs iš gr. asbestos ('negesintas': a- 'ne' + sbestos 'gesintas'; sbestos (veiksmažodinis būdvardis) sudarytas iš sbennynai 'gesinti, malšinti', kurio bendrakilmiais žodžiais laikomi liet. gesti, skr. jasate 'išsekti', got. qistjan 'sunaikinti', visi iš indoeur. *gwes/sgwes.[1]

Plinijus lotynišku žodžiu neteisingai pavadino nedegų mineralą, iš kurio galima austi. Anglų kalboje žodis pradžioje buvo siejamas su negesintų kalkių gesinimu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Barnhart RK, ed (1988) Chambers Dictionary of Etymology

Vikiteka