Rytų Kazachstano sritis
| Rytų Kazachstano sritis Шығыс Қазақстан облысы | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Kazachstanas
| ||||||
| Administracinis centras | Oskemenas | ||||||
| Rajonų skaičius | 15 | ||||||
| Gyventojų | 730 818[1] | ||||||
| Plotas | 97 726 km² | ||||||
| Tankumas | 7 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Rytų Kazachstano sritisVikiteka | ||||||
Rytų Kazachstano sritis (kaz. Шығыс Қазақстан облысы) – viena iš 14 Kazachstano sričių, esanti šalies šiaurės rytuose. Plotas 97 726 km². Administracinis centras – Oskemenas.
1997 m. prie Rytų Kazachstano prijungta Semipalatinsko sritis. 2022 m. atskirta Abajaus sritis.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžiąją dalį teritorijos užima Altajaus kalnai. Srityje, Rusijos pasienyje, yra aukščiausia šių kalnų vieta – Belucha (4506 m). Pietvakariuose paviršius kalvotas, pereina į Kazachstano kalvyną. Pietryčiuose įsiterpia Tarabagatajaus masyvas. Sritimi teka Irtyšius (su intakais Buchtarma, Ulba, Uba, Kurčumu), kuris patvenktas, susidaręs didelis Buchtarmos tvenkinys. Sausringose srityse yra laikinų upių vagos (Ajagozas, Šaganas, Aščysu, Emelis, Karabuga). Yra Zaisano, Markakolio ežerai, pietuose siekia Alakolio ir Sasykolio ežerus[2]. Būdingi dirvožemiai yra juodžemiai, rudžemiai ir kaštonžemiai. Plyti lygumų ir kalnų stepės, pietuose pereinančios į kiečių ir druskių pusdykumes, kalnų šlaituose – miškai (beržai, tuopos, eglės, maumedžiai), kalnų pievos.
Klimatas ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra nuo -17 iki -26 °C, liepos temperatūra +19–23 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – nuo 120 mm pietinėse lygumose iki 1500 mm kalnuose[3].
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis (2010 m.)[4]: 54,5 % – kazachai, 40,51 % – rusai, 1,54 % – totoriai, 1,4 % – vokiečiai, 0,73 % – ukrainiečiai, 0,23 % – baltarusiai.
Miestai:
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ KAZAKHSTAN, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 383
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 99
- ↑ http://www.stat.kz/publishing/Pages/Archives_2000.aspx Archyvuota kopija 2013-11-13 iš Wayback Machine projekto.
