Kazachstano politinė sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kazachstanas – konstitucinė, parlamentinė, prezidentinė respublika, valdoma prezidento, vyriausybės ir parlamento.

Prezidentas yra valstybės vadovas ir vyriausias karo vadas.

Vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas.

Prezidentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kazachstano respublikos prezidentą renka pilnamečiai Kazachstano piliečiai tiesioginiuose, slaptuose rinkimuose. Prezidentas renkamas 5-kerių metų kadencijai, tačiau šiuo metu dirbantis prezidentas pagal ankstesnę Konstituciją yra išrinktas septyneriems metams, iki 2012 metų. Pirmajam prezidentui N. Nazarbajevui 2007-tų metų Konstitucijos pakeitimais suteikta teisė būti perrinktam neribotą kadencijų skaičių. Nuo 2019 m. N. Nazarbajevą prezidento poste pakeitė Kasymas Tokajevas.

Parlamentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kazachstano respublikos parlamentas susideda iš dviejų, pastoviai veikiančių palatų: Senato ir Mažiliso. Įstatymo nustatyta tvarka Senatą sudaro po du deputatus nuo kiekvienos srities ir respublikinio pavaldumo miesto (14 sričių, 2 miestai). Penkiolika deputatų yra paskiriami Respublikos prezidento.

Mažilisą sudaro 107 deputatai, renkami įstatymų nustatyta tvarka. Parlamento deputatas negali tuo pačiu metu dirbti abiejose palatose. Senato deputatų kadencija - šešeri metai, Mažiliso deputatų kadencija – penkeri metai.

Po nepriklausomybės paskelbimo 1993 metais veikė sovietų valdžios išrinkta Aukščiausioji taryba. 1993 metų gruodį Aukščiausioji taryba pačios sprendimu buvo paleista. 1994 metais įvyko pirmieji parlamento rinkimai.

2004 metų rugsėjo 19 d. įvyko Mažiliso rinkimai. Respublikos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis rinkimuose pagal partijų sąrašus surinkusi 60,62 % balsų laimėjo partija „Otan“ („Tėvynė“), kurios „idėjinis lyderis“ yra Nursultanas Nazarbajevas. Antrą vietą užėmė nuosaikioji – opozicinė partija „Ak Žol“ („Šviesus kelias“) – 12,04 %. Trečia buvo partija „Asar“, kuriai vadovauja prezidento duktė Dariga Nazarbajeva. Ketvirtas buvo prezidentui lojalus blokas AIST (agrarinė – industrinė darbininkų sąjunga). Oficialiais duomenimis blokas AIST 0,07 % viršijo reikiamus 7 % balsų, kurių reikia tam, kad patekti į parlamentą.

Iš 67 vienmandačių apygardų keturiasdešimtyje laimėjo prezidentinės partijos „Otan“ kandidatai. 11 mandatų gavo blokas „AIST“, 4 – partija „Asar“. Į parlamentą pateko ir „Asar“ lyderė, vyresnioji prezidento duktė Dagira Nazarbajeva.

Pagal rinkimų rezultatus, partijos „Otan“ parlamentinei frakcijai priklauso 53 žemutinės palatos deputatai. Mažiliso spikeriu tapo „Otan“ partijos narys 55-kerių metų amžiaus Uralas Muchamedžanovas.

Ankstesnis Mažiliso spikeris Žarmachanas Tujakbajus pareiškė, kad rinkimai į Kazachstano parlamentą buvo sufabrikuoti, po ko atsisakė deputato mandato ir pareiškė išstojąs iš valdančiosios prezidentinės partijos „Otan“.

Lapkričio 2 d. Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas netikėtai paleido veikiantį parlamentą ir lapkričio 3 d. paskyrė pirmąja trečio šaukimo deputatų posėdžių diena. Atsakydamas į tai vienintelis opozicijos atstovas iš partijos „Ak Žol“ Alichanas Beimenovas atsisakė savo deputato mandato.

2007 metų rugpjūčio 18 dieną įvyko priešlaikiniai rinkimai į žemutinę parlamento palatą – Mažilisą. Pagal rinkimų rezultatus surinkusi apie 80 % rinkėjų balsų 7 % barjerą įveikė tik viena partija – „Nur – Otan“. Opozicija praėjusių rinkimų nepripažino. Parlamento spikeriu tapo buvęs Atyrau srities akimas Aslanas Musinas.

Konstitucija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kazachstano Konstitucija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]