Troškūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

06:43, 15 gruodžio 2020 versija

Troškūnai

Dariaus ir Girėno gatvėje

Troškūnai

55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Anykščių rajono savivaldybė

Gyventojų

380

Plotas

0,80 km²

Tankumas

475 žm./km²

Altitudė

100 m

Pašto kodas

LT-29033

Vikiteka

Troškūnai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Troškū́nai
Kilmininkas:	Troškū́nų
Naudininkas:	Troškū́nams
Galininkas:	Troškū́nus
Įnagininkas:	Troškū́nais
Vietininkas:	Troškū́nuose

lenk. Traszkuny, rus. Трашкуны^[1], Владиславовъ^[2]

Kitos reikšmės – Troškūnai (reikšmės).

Troškūnai – miestas Anykščių rajone, už 18 km į vakarus nuo Anykščių, prie kelio 121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys . Aukštaitijos siaurojo geležinkelio stotis. Seniūnijos centras, Troškūnų seniūnaitija.

Yra K. Inčiūros vidurinė mokykla (Žiedoniuose), paštas, biblioteka (nuo 1941 m.), stovi Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1787 m.; kartu su varpine yra architektūros paminklas), atkurtas bernardinų vienuolynas (pastatytas XVIII a.), vyksta rekolekcijos.

Miestas garsėja Šv. Antano atlaidais birželį ir Šv. Marijos atlaidais rugpjūtį. Paplūdimys prie Juostino ežero.

Istorija

Troškūnai minimi nuo 1506 m., XVI a. minimas Troškūnų dvaras (arba Smėlynės dvaras). Miesteliu tapo XVII–XVIII a., kai 1696 m. buvo pastatytas vėlyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis pagal architekto Martyno Knakfuso projektą. 1698 m. gauta turgaus ir kelių prekymečių privilegija. Vienuolynas buvo svarbus kultūrinio gyvenimo objektas. Vienuoliai daug prisidėjo prie gyventojų mokymo, pasipriešinimo caro valdžiai.

1773 m. įsteigta mokykla, kurioje mokėsi ne tik bajorų, bet ir valstiečių vaikai – 1781 m. joje mokėsi 20 valstiečių, 4 miestelėnų ir 8 bajorų vaikai. Išlikęs mokyklos pastatas (1796 m.).

1920 m. lapkričio 22 d. kovoje su okupacinėmis lenkų pajėgomis (kavalerija) Troškūnuose žuvo šauliai Jonas Budrevičius (1900–1920), Petras Liktoras (1903–1920), Antanas Miškeliūnas (1901–1920), Petras Tunkevičius (1902–1920), Antanas Žarskus (1895–1920).

1956 m. gruodžio 28 d. Troškūnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė Troškūnų profesinė technikos mokykla.

Po karo, Sovietų okupacijos metu Troškūnų apylinkėse veikė Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai.^[3]

2003 m. patvirtintas Troškūnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1512 m.	Troškūnų valsčiaus centras	?
XIX a.		Ukmergės apskritis
1919–1946 m.		Panevėžio apskritis
1947–1950 m.		Anykščių apskritis
1950–1953 m.	?	Troškūnų rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1956 m.	?
1956–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas
1959–1995 m.	Troškūnų apylinkės centras	Anykščių rajonas
1995–	Troškūnų seniūnijos centras	Anykščių rajono savivaldybė	Utenos apskritis

Pavadinimo kilmė

Nuo XVII a. pabaigos iki XVIII a. pabaigos miestelis oficialiai vadinosi Vladislavovu (XVII a. miestelis priklausė dvarininkui Vladislovui Sakalauskui), bet liaudyje nuo seno vartotas Troškūnų vardas, kuris veikiausiai yra asmenvardinės kilmė, nuo pavardės Troškūnas. Nors ji dabar nėra aptinkama, tačiau yra pavardės Troška, Troškauskas, o Troškūnas galėjo būti patroniminės priesagos -ūnas vedinys iš pavardės Troška. XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Traškūnai ^[4] ir vietovardžio forma su a šaknyje aptinkama nuo XVI a.

Galerija

Įvažiuojant nuo Traupio
Įvažiuojant nuo Vaidlonių
Kultūros centras
Tvenkinys už bažnyčios
Vienuolynas
Siauruko stotis

Kalba

Priklauso aukštaitiškai tarmei, rytų patarmei, anykštietiškai šnektai. Kirčiavimas: Vosara „vasara“, vokar „vakar“. Untys „antys“, Untanas „Antanas“.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.

1885 m.*^[2]

1901 m.*^[1]

1902 m.^[5]

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[6]

204

1 001

1 029

877

1 495^[7]

1 417

1976 m.^[8]^[9]

1979 m.^sur.

1986 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

1 400

1 174

1 400^[7]

672

525

451

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 451 žmonės:^[10]

Lietuviai – 94,01 % (424);
Čigonai – 2,66 % (12);
Kiti – 3,33 % (15).

2001 m. gyveno 525 žmonės:^[11]

Lietuviai – 93,52 % (491);
Čigonai – 4,38 % (23);
Kiti – 2,1 % (11).

Reljefas

Miestas išsidėstęs Nevėžio lygumos pakraštyje, Viešintų kalvagūbrio vakarinėje papėdėje.

Hidrologija

Troškūnai yra Nemuno upių baseino rajone, Nevėžio ir Šventosios upynų takoskyroje. Nedidelė upė tekanti ties Troškūnais – tai Juosta. Troškūnų apylinkėse yra ir keletas nedidelių ežerų. 4 km į pietryčius nuo Troškūnų rininės kilmės duburyje telkšo 0,38 km² ploto ežeras Juostinas. Troškūnų seniūnijos teritorijoje yra dar du, žymiai mažesni, Meiluškių ir Vašuokėnų ežerai.

Dirvožemiai

Troškūnai pagal dirvožemių rajonavimą, priskiriami Vidurio srities Centriniam rajonui. Šis rajonas yra ganėtinai gerai drenuojamas Nevėžio ir kitų upių tinklo. Dėl to šiame rajone dirvožemių pelkejimo procesai netokie ryškūs (išskyrus tik Šventosios ir Nevėžio vandenskyrą, kur ir yra Troškūnų apylinkės, todėl čia galima rasti ir glėjinių dirvožemių). Rajone vyrauja vidutinio sunkumo dugninės morenos priemolio dirvodarinės uolienos. Tačiau nemažus plotus užima ir sunkūs priemoliai, vietomis padengti iki 1-1,5 m smėlio sluoksnio. Dirvožemių dangoje didžiausius plotus sudaro velėniniai glėjiniai, velėniniai jauriniai silpnai sujaurėję, o iš dalies ir velėniniai jauriniai glėjiški dirvožemiai.

Augalija

Nemažą Troškūnų miškų dalį sudaro eglynai. Būtent Troškūnų miškuose ir dunkso vieni iš didžiausių Lietuvos eglynų (Paprastoji eglė- (lot. Picea abies).

Susisiekimas

**Geležinkelio ruožas**
Vašuokėnai Troškūnai Pagojė

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Трашкуны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 743 psl. (rus.)
↑ ^2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 204 psl.
↑ Partizanų gretose
↑ Vytautas Doniela (2010-07-19). „Troškūnai (also Traškūnai) 1919-1920“. Lithuanian Philately. Suarchyvuotas originalas 2016-05-07. Nuoroda tikrinta 2016-09-02.
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Troškūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 577 psl.
↑ ^7,0 ^7,1 „Anykščių krašto vietovių žinynas“. anykstenai.lt. 2015-11-06. Suarchyvuotas originalas 2016-03-19. Nuoroda tikrinta 2016-04-09.
↑ Troškūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 414 psl.
↑ Troškūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 346
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys

Literatūra

Troškūnai senose 1920–1943 m. fotografijose (sud. Raimondas Guobis). – Utena: Utenos spaustuvė, 2006. – 54 p.: iliustr. – ISBN 9955-626-65-8

Nuorodos

Troškūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 640 psl.
Anykščių krašto vietovių žinynas
Žemėlapiai ir istorija
Troškūnų istorija
Traszkuny Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XII, psl. 446 (lenk.)

[ESBE-1] 1,0 ^1,1 Трашкуны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 743 psl. (rus.)

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 204 psl.

[3] Partizanų gretose

[4] Vytautas Doniela (2010-07-19). „Troškūnai (also Traškūnai) 1919-1920“. Lithuanian Philately. Suarchyvuotas originalas 2016-05-07. Nuoroda tikrinta 2016-09-02.

[5] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[MLTE-6] Troškūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 577 psl.

[anyk-7] 7,0 ^7,1 „Anykščių krašto vietovių žinynas“. anykstenai.lt. 2015-11-06. Suarchyvuotas originalas 2016-03-19. Nuoroda tikrinta 2016-04-09.

[LTE-8] Troškūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 414 psl.

[TLE-9] Troškūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 346

[10] 2011 m. surašymo duomenys

[11] 2001 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

@@ Eilutė 32: / Eilutė 32: @@
 == Istorija ==
-Troškūnai minimi nuo [[1506]] m., XVI a. minimas [[Troškūnų dvaras]] (arba [[Smėlynės dvaras]]). Miesteliu tapo XVII–XVIII a., kai [[1696]] m. buvo pastatytas vėlyvojo baroko [[Troškūnų bažnyčia|Švč. Trejybės bažnyčios]] ir [[bernardinai|bernardinų]] vienuolyno ansamblis. [[1698]] m. gauta turgaus ir kelių prekymečių privilegija. Vienuolynas buvo svarbus kultūrinio gyvenimo objektas. Vienuoliai daug prisidėjo prie gyventojų mokymo, pasipriešinimo caro valdžiai.
+Troškūnai minimi nuo [[1506]] m., XVI a. minimas [[Troškūnų dvaras]] (arba [[Smėlynės dvaras]]). Miesteliu tapo XVII–XVIII a., kai [[1696]] m. buvo pastatytas vėlyvojo baroko [[Troškūnų bažnyčia|Švč. Trejybės bažnyčios]] ir [[bernardinai|bernardinų]] vienuolyno ansamblis pagal architekto [[Martynas Knakfusas|Martyno Knakfuso]] projektą. [[1698]] m. gauta turgaus ir kelių prekymečių privilegija. Vienuolynas buvo svarbus kultūrinio gyvenimo objektas. Vienuoliai daug prisidėjo prie gyventojų mokymo, pasipriešinimo caro valdžiai.
 [[1773]] m. įsteigta mokykla, kurioje mokėsi ne tik bajorų, bet ir valstiečių vaikai – [[1781]] m. joje mokėsi 20 valstiečių, 4 miestelėnų ir 8 bajorų vaikai. Išlikęs mokyklos pastatas ([[1796]] m.).