Vašuokėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Vašuokėnai
[[Vaizdas:|250px]]

Vašuokėnai
Koordinatės 55°37′52″š. pl. 24°52′19″r. ilg. / 55.631°š. pl. 24.872°r. ilg. / 55.631; 24.872 (Vašuokėnai)Koordinatės: 55°37′52″š. pl. 24°52′19″r. ilg. / 55.631°š. pl. 24.872°r. ilg. / 55.631; 24.872 (Vašuokėnai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Troškūnų seniūnija
Gyventojų skaičius 65 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vašuokė́nai
Kilmininkas: Vašuokė́nų
Naudininkas: Vašuokė́nams
Galininkas: Vašuokė́nus
Įnagininkas: Vašuokė́nais
Vietininkas: Vašuokė́nuose

Vašuokėnai – kaimas Anykščių rajono šiaurėje, prie Aukštaitijos siaurojo geležinkelio linijos. Pro kaimą teka Vašuoka (kairysis Viešintos intakas), telkšo Vašuokėnų ežeras. Seniūnaitijos centras. Vakarinėje dalyje išlikęs Vašuokėnų dvaras (buvę savininkai palaidoti Umėnų koplyčioje).

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Vašuokėnai


Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. pradžia Troškūnų valsčius ?
19191947 m. Panevėžio apskritis
19471950 m. Anykščių apskritis
19501963 m. Vašuokėnų apylinkės centras Anykščių rajonas
19631971 m. Latavos apylinkė
19711995 m. Troškūnų apylinkė
1995 Troškūnų seniūnija Anykščių rajono savivaldybė


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Kaimo bei dvaro vardas kilęs nuo Vašuokos upelio ir ežero.

Vašuokėnai (Vašekanskoje) jau minimi 1559 ir 1593 m. Upytės pavieto teismo aktuose.

Vašuokėnuose 1863 m. gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje buvo apsistojęs vienas iš sukilimo vadų poručikas Kasparas Maleckis (1840–1917). Gegužės 31 d. (pagal naująjį kalendorių – birželio 12 d.) Vašuokėnuose jo vadovaujamas sukilėlių būrys net 13 valandų be pertraukos kovėsi su juos atsekusiu ir užpuolusiu carinės Rusijos pulkininko Michailovskio kariniu daliniu. Tik kitą dieną sukilėliai, netekę 6 kovotojų, prasiveržė iš apsupties ir pasitraukė Viešintų link, paskui persikėlė per Šventąją.

Vašuokėnų dvaro savininkai ir valdytojai dažnai keitėsi, priklausė įvairiems savininkams, tarp jų – Timotiejui Teterinui (XVI a.), Jonui Dievočkai, iki 1810 m. dvaras priklausė Mstislavlio laukininkui Tadui Mickevičiui, po jo mirties dvaras buvo pardavinėjamas dalimis, kol 1818 m. jį visą vėl supirko Juozapas Komaras, Komarų giminė jį valdė visą šimtmetį. Dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. pabaigoje, kai dvaras priklausė jo sūnui Konstantinui Komarui (1813–1880). Tuo metu juose buvo įrengta ir koplyčia. 1913 m. iš varžytynių parduoto dvaro sodybos savininku tapo Bronislovas Brazdžius (1882–1935), Brazdžiai valdė dvarą iki jo nacionalizacijos 1940 m.

1914 m. vasarą, Europoje prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir Rusijos kariuomenei užėmus kunigų seminarijos patalpas Kaune karo ligoninės reikalams, rugsėjo pabaigoje į Vašuokėnų dvaro rūmus persikėlė ir visą žiemą čia savo veiklą tęsė Žemaičių kunigų seminarija, čia mokėsi pirmieji trys seminaristų kursai – apie 60 būsimųjų dvasininkų, o vyresnieji kursai į Vašuokėnus rinkosi laikyti egzaminų ir šventimams. Antrajame rūmų aukšte įsikūrė dėstytojai, seminarijos rektorius poetas Jonas Mačiulis-Maironis bei inspektorius Kazimieras Paltarokas, apačioje, priestate ir bokšte gyveno seminaristai.

1914 m. lapkričio 23 d. ir 1915 m. gegužės 16 d. Vašuokėnų dvaro koplyčioje Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius suteikė kunigo šventimus būreliui seminarijos auklėtinių. Seminarija Vašuokėnuose veikė iki 1915 m. vasaros atostogų, paskui, artėjant vokiečiams, buvo iškelta į Smolenską (Rusija).

1923 m. Vašuokėnų kaime buvo 16 sodybų – 110 gyventojų. 1923 m. Vašuokėnų dvare buvo 12 sodybų – 55 gyventojai, taip pat minimi Vašuokėnų vienkiemiai – 7 sodybos, 71 gyventojas. 1938 m. kaimas bei dvaras buvo išskirstyti į vienkiemius, tuomet turėjo 198,29 ha žemės.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Anykščių apskrities Troškūnų valsčiaus (vėliau – Troškūnų, Anykščių rajono) Vašuokėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (centras – Vašuokėnai). Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Latavos apylinkės.

1945–1948 m. Vašuokėnuose buvo nužudyti 24 naujakuriai Troškūnų tarybinio ūkio darbininkai – daugiausia rusų tautybės gyventojų šeimos, vien tik 1947 m. rugpjūčio 9-osios naktį – 20 žmonių. Šiai tragedijai atminti 1958 m. priešais dvaro rūmus pastatytas betoninis paminklas, išlikęs iki šiol, supamas suaugusių tujų alėjos. Paminkliniai įrašai sunykę, išlikęs tik vienas fragmentas: "Pralietas kraujas nenuėjo veltui. Gyvenimas gražėja su kiekviena diena".

1949 m. balandžio 4 d. kaimas buvo įjungtas į "Gegužės 1-osios" kolūkį ir buvo šio kolūkio centrinė gyvenvietė. Vėliau, stambinant ūkius, jis priklausė K. Štaro kolūkiui, o jį išskaidžius į mažesnius, buvo Vašuokėnų kolūkio centras, kol 1992 m. šis ūkis iširo.

1959 m. Vašuokėnuose gyveno 40 žmonių, 1970 m. – 50, 1979 m. – 75, 1987 m. – 57 žmonės.

XX a. viduryje kaime buvo atidaryta ir iki 2001 m. veikė biblioteka, iki XX a. pabaigos buvo kultūros namai ir pašto įstaiga, iki 2001 m. veikė Vašuokėnų pradinė mokykla. Šioje mokykloje dirbo mokytojai: nuo 1951 m. – Jurgis Jonuška ir kt.

1998 m. buvo įkurta ir iki šiol veikia Vašuokėnų kaimo bendruomenė, kuriai nuo to laiko iki šiol vadovauja Julija Krasauskaitė. Ši bendruomenė vienija 16 šių apylinkių kaimų gyventojus bei iš čia kilusius kraštiečius. Bendruomenės iniciatyva atstatytas nuo 1945 m. stovėjęs, bet ilgainiui sunykęs Vašuokėnų kaimo kryžius (meistras – Giedrius Sasnauskas, 1998 m.), Vašuokėnų kaimo centre pastatyta dekoratyvinė rodyklė (autorius – tautodailininkas Jonas Tvardauskas, 1999 m.), rodanti kryptį dvarvietės link, su įrašu: "Vašuokėnuose 1914–1915 m. veikė kunigų seminarija, gyveno ir kūrė jos rektorius tautos dainius Maironis". Bendruomenė turi savo vėliavą (nuo 2008 m.), tvarko Bendruomenės namus, turi biblioteką.

Priklauso Troškūnų parapijai. Kaimo kapinės nenaudojamos, laidojimo ženklų nelikę.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[2] 1987 m.[3] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
236 40 50 57 77 65


Vašuokėnų dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorijos paminklas – Vašuokėnų dvaro rūmai yra Vašuokėnų kaimo vakarinėje dalyje, Vašuokos ežero rytiniame krante. Išlikę tik nykstantys rūmų, svirno ir tvarto griuvėsiai, parkas ir sodas, dvarvietė grąžinta paveldėtojai Konstancijai Brazdys. Buvę dvarininkai Brazdžiai palaidoti Umėnų koplyčioje. Vytauto Janulio iniciatyva 2011 m. buvo užsakyti ir 2012 m. buvo padaryti šio dvaro užstatymo raidos istoriniai tyrimai (autorė – Laima Vileikienė).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Atkeltoje kunigų seminarijoje gyveno jos dėstytojas Maironis (1862–1932).
  • 1939 m. gimė dailininkas skulptorius Antanas Braždys.

Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vašuokėnuose telkšo nedidelis Vašuokėnų ežeras. Taip pat netoliese esančiame nedideliame Meiluškių kaime telkšo Meiluškių ežeras.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

http://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=730

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Vašuokėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 698 psl.
  3. Vašuokėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 470 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
TROŠKŪNAI – 4 km