Rekolekcijos
Rekolekcijos – dvasinės pratybos, intensyvūs maldos, susikaupimo renginiai. Jų tikslas – dvasinis ir moralinis atsinaujinimas, tikėjimo atgaivinimas, religingumo stiprinimas.[1] Rekolekcijose dalyvauja grupelėmis arba po vieną. Kartu skaitomas ir analizuojamas Šventasis Raštas, meldžiamasi, giedama, klausoma keleto pamokslų, skaitomi skaitiniai.
Žodis „rekolekcijos“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia susikaupimą, susimąstymą.[2] Rekolekcijos būna skirtingos trukmės ir pobūdžio – kai kurios trunka tik dieną, kitos ir mėnesį (jėzuitų dvasingumu paremtos 30 dienų rekolekcijos).[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rekolekcijų ištakomis laikomas Jėzaus Kristaus pasitraukimas į dykumą prieš viešą veiklą (Mt 4, 1–11; Mk 1, 12–13; Lk 4, 1–13). Rekolekcijos itin paplito Ispanijoje (isp. ejercicios espirituales), vienas jų pradininkų – šv. Ignacas Lojola.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje rekolekcijos vyksta kai kuriose bažnyčiose ir vienuolynuose:
- Baltriškėse (Zarasų raj.),
- Krikštėnuose (Ukmergės raj.),
- Kulautuvoje (Kauno raj.),
- Palendriuose (Kelmės raj.),
- Paparčiuose (Kaišiadorių raj.),
- Šiluvoje (Raseinių raj.),
- Trinapolyje (Vilnius),
- Truskavoje (Kėdainių raj.),
- Troškūnuose (Anykščių raj.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rekolekcijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-11-14).
- ↑ Rekolekcijos. Joanitai.org (tikrinta 2025-11-14).
- ↑ Rekolekcijos. Bernardinuparapija.lt (tikrinta 2025-11-14).