Troškūnų valsčius

55°35′š. pl. 24°52′r. ilg. / 55.59°š. pl. 24.87°r. ilg. / 55.59; 24.87

Troškūnų valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Troškūnai

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Ukmergės apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Panevėžio apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Panevėžio apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Panevėžio apskritis (1944–1947) Anykščių apskritis (1947–1950)

Troškūnų valsčius (rus. Трашкунская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Troškūnai.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje ir priklausė Ukmergės apskričiai.^[1] Po I pasaulinio karo svarstant apskričių ir valsčių priklausomybę, 1919 m. birželio 9 d. Troškūnų valsčius pateikė pageidavimą priklausyti Panevėžio apskričiai.^[2]

1947 m. perduotas naujai įsteigtai Anykščių apskričiai. Troškūnų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Troškūnų rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		3940	464 kiemai ^[3]	8 seniūnijos	69
1923 m. (išsamiau)	187	5477	1145		102 gyvenvietės ^[4]
1932 m.	144	6296		9 seniūnijos ^[5]
1949-01-01 (išsamiau)	216			9 apylinkės ^[6]

Vadovai

Antanas Baranauskas, 1932 m.^[7]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[8]	Apylinkė, 1949 m.^[9]
Grybuliai	Grybulių seniūnija	Grybulių apylinkė
Latavėnai	Latavėnų seniūnija	Latavėnų apylinkė
Laukagaliai	Laukagalių seniūnija	Laukagalių apylinkė
Mažionys	Mažionių seniūnija	Mažionių apylinkė
Troškūnai	Troškūnų seniūnija	Troškūnų apylinkė
Umėnai	Umėnų seniūnija	Umėnų apylinkė
Vaidlonys	Vaidlonių seniūnija	Vaidlonių apylinkė
Vašuokėnai	Vašokėnų seniūnija	Vašuokėnų apylinkė
Vidugiriai	Vidugirių seniūnija	Vidugirių apylinkė
Iš viso:	9 seniūnijos	9 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1904	Žalioji	Jurgis Gilvydis, išeivijos veikėjas Argentinoje	1978
1912	Umėnai	Steponas Jurgis Gailiušis, pranciškonų vyresnysis	2002
1925	Latavėnai	Paulius Baltakis, lietuvių išeivijos vyskupas	2019
1930	Latavėnai	Vytautas Baltakis, geologas
1939	Vašuokėnai	Antanas Braždys, skulptorius	2022
1942	Žukauskai	Julija Čepytė, bibliografė, pedagogė

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 8
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 190
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 14
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 636 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 646 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 17

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 8

[3] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 190

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 14

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 636 psl.

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 646 psl.

[9] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 17

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]