Pereiti prie turinio

Troškūnų valsčius

Koordinatės: 55°35′š. pl. 24°52′r. ilg. / 55.59°š. pl. 24.87°r. ilg. / 55.59; 24.87
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°35′š. pl. 24°52′r. ilg. / 55.59°š. pl. 24.87°r. ilg. / 55.59; 24.87

Troškūnų valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Troškūnai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Ukmergės apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Panevėžio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Panevėžio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Panevėžio apskritis (1944–1947)
Anykščių apskritis (1947–1950)

Troškūnų valsčius (rus. Трашкунская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Troškūnai.

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje ir priklausė Ukmergės apskričiai.[1] Po I pasaulinio karo svarstant apskričių ir valsčių priklausomybę, 1919 m. birželio 9 d. Troškūnų valsčius pateikė pageidavimą priklausyti Panevėžio apskričiai.[2]

1947 m. perduotas naujai įsteigtai Anykščių apskričiai. Troškūnų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Troškūnų rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 3940 464 kiemai [3] 8 seniūnijos 69
1923 m.[4] 187 5477 1145
1932 m. 144 6296 9 seniūnijos [5]
1949-01-01
(išsamiau)
216 9 apylinkės [6]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[8] Apylinkė, 1949 m.[9]
Grybuliai Grybulių seniūnija Grybulių apylinkė
Latavėnai Latavėnų seniūnija Latavėnų apylinkė
Laukagaliai Laukagalių seniūnija Laukagalių apylinkė
Mažionys Mažionių seniūnija Mažionių apylinkė
Troškūnai Troškūnų seniūnija Troškūnų apylinkė
Umėnai Umėnų seniūnija Umėnų apylinkė
Vaidlonys Vaidlonių seniūnija Vaidlonių apylinkė
Vašuokėnai Vašokėnų seniūnija Vašuokėnų apylinkė
Vidugiriai Vidugirių seniūnija Vidugirių apylinkė
Iš viso: 9 seniūnijos 9 apylinkės

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1904 Žalioji Jurgis Gilvydis, išeivijos veikėjas Argentinoje 1978
1912 Umėnai Steponas Jurgis Gailiušis, pranciškonų vyresnysis 2002
1925 Latavėnai Paulius Baltakis, lietuvių išeivijos vyskupas 2019
1930 Latavėnai Vytautas Baltakis, geologas
1939 Vašuokėnai Antanas Braždys, skulptorius 2022
1942 Žukauskai Julija Čepytė, bibliografė, pedagogė
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 8
  3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 14
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 636 psl.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 646 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 17