Kurkliai
Kitos reikšmės – Kurkliai (reikšmės).
| Kurkliai | ||
|---|---|---|
| ||
  Kurkliai |
||
| 55°24′50″š. pl. 25°03′40″r. ilg. / 55.414°š. pl. 25.061°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Anykščių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kurklių seniūnija | |
| Gyventojų | 330 | |
 Vikiteka |
Kurkliai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kurkle, rus. Куркле[2] | |
Kurkliai – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurę nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , 14 km į pietus nuo Anykščių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė liaudiško klasicizmo formų Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1874 m., medinė Kurklių sinagoga, pastatyta 1932 m. Yra paštas (LT-29015), 1946 m. įkurta biblioteka,[3] vaikų darželis, kultūros namai, ambulatorija. Išplėtota smėlio, žvyro gavyba, statybinių medžiagų gamyba (bendrovė „Kurklių karjeras“), kiaulininkystė („Jara“). Kurklių kapinės, Tarybinių karių kapinės.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kurkliai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upės vardo Kurklė arba iš ežero vardo Kurklys.[4]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kurkliai įsikūrę kairiajame Virintos upės krante, slėnyje, čia įteka jos kairysis intakas – Kurklė, už 7 km į šiaurę – Puntuko akmuo. Gamtos paminklas – Kurklių šilo eglė. Yra smėlio ir žvyro telkinys. Anykščių regioninis parkas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į rytus nuo Kurklių yra Buteikių piliakalnis, Kurklių pilkapynas.
XIII a. – XIV a. Kurkliai buvo valsčiaus ir Deltuvos krašto žemės centras. XV a. – XVI a. minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kurklių dvaras. XVI a. pradžioje įsteigta katalikų bažnyčia, 1622 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie šios veikė mokykla. 1564 m. Kurkliai gavo prekybos privilegiją, kuri atnaujinta 1726 m., 1727 m. ir 1776 m. 1700 m. įsteigtas reguliariųjų kanauninkų vienuolynas, uždarytas 1832 m. 1706 m. leista statyti Kurklių sinagogą. Kurkliai nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą.
Miestelis ėmė sparčiai plėstis netoliese nutiesus plento Peterburgas–Varšuva ruožą Daugpilis–Kaunas. XIX a. Kurkliai buvo miestelis, Vilkmergės apskrities Kurklių valsčiaus centras.[5] 1905 m. įvyko anticarinių mitingų, susirėmimas su policija; iš dalies pakeista valsčiaus valdyba. 1919 m. ties Kurkliais įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimų su Tarybų Rusijos kariuomenės daliniais, vyko Kurklių-Panevėžio operacija. Po Antrojo pasaulinio karo Kurklių apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos B rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[6] 2014 m. patvirtintas Kurklių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIII–XVI a. | Kurklių valsčiaus centras | ? | |
| XVI a. | ? | Trakų vaivadija | |
| XIX a. pabaiga – 1947 m. | Ukmergės apskritis | ||
| 1947–1950 m. | Anykščių apskritis | ||
| 1950–1962 m. | Kurklių apylinkės centras | Kavarsko rajonas | |
| 1962–1995 m. | Anykščių rajonas | ||
| 1995– | Kurklių seniūnijos centras | Anykščių rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio planas spindulinis. Svarbiausi statiniai:
- Medinė liaudiško klasicizmo formų Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1874 m.; joje yra paveikslų („Jėzus Kristus pas Pilotą“, XVII–XVIII a., „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, XX a. pirma pusė), medinių skulptūrų („Nukryžiuotasis“, XX a. pirma pusė); vertingi paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ aptaisai (1874 m.)
- Bažnyčios šventoriuje – medinė šešiakampė 3 tarpsnių varpinė, 1874 m.
- Medinė sinagoga, 1932 m.
- Kurklių kapinėse – L. Oginskienės antkapinis paminklas, XX a. pradžia; koplyčia.
- Tarybinių karių kapinės.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||||
| 1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1976 m.[11] | 1979 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 338 | 789 | 695 | 755 | 599 | 505 | 466 | 450 | ||
| 1985 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2006 m. | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | - | ||
| 412 | 535 | 474 | 453 | 374 | 330 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kurkliuose gimė:
- Montague Burton (1885–1952), Didžiosios Britanijos verslininkas
- Antanas Paškus (1924–2008), teologas, psichologas, pedagogas.
- Algimantas Bružas (1932–2019), teatro aktorius.
- Stanislavas Dubauskas (g. 1936 m.), bibliotekininkas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras.
- Alfonsas Leonavičius (g. 1941 m.), baleto artistas, pedagogas.
- Juozas Zavaliauskas (g. 1944 m.), estrados artistas, konferansjė.
- Paulius Kavaliauskas (1945–2024), geografas, kraštotvarkininkas, fizinių ir technologijos mokslų daktaras.
- Arnoldas Lukošius (g. 1967 m.), grupių Foje ir LT United narys.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Gatvė -
Parke -
Kurklių sinagoga, 2005 m. -
Kapinių vartai -
Kapinių koplyčia, 2013 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 855 psl.
- ↑ biblioteka
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Kurkle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 894 psl. (lenk.)
- ↑ Kurkliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 305 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kurkliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 257 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kurkliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 270 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Kurkliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 445
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Kurkliai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 493 psl.
- Anykščių krašto vietovių žinynas
| |||||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ANYKŠČIAI – 15 km Šlavėnai – 10 km |
| |||||||||
| KAVARSKAS – 10 km |
|
||||||||||
| Dapkūniškiai – 9 km Balninkai – 17 km | |||||||||||
