Vievis

Vievis
Trakų gatvė Vievyje
Vievis 55°š. pl. 25°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Elektrėnų savivaldybė
Gyventojų (2020)	4 461
Plotas	4,23 km²
Tankumas (2020)	1 055 žm./km²
Altitudė	128 m
Pašto kodas	LT-21058
Vikiteka	Vievis
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Víevis Kilmininkas: Víevio Naudininkas: Víeviui Galininkas: Víevį Įnagininkas: Víeviu Vietininkas: Víevyje
lenk. Jewie rus. Евье, rus. Евiо

Apie ežerą žr. Vievis (ežeras).

Vievis – miestas tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų; Vievio seniūnijos centras. Miestas išsidėstęs į šiaurę nuo Vievio ežero, yra geležinkelio stotis, autobusų stotis, paštas (LT-21058).

Mieste stovi Vievio Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1931 m.), Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė (stačiatikių pastatyta 1843 m.), Vievio visų rusų Šventųjų koplyčia (stačiatikių pastatyta 1936 m.). Yra du muziejai – Lietuvos geologijos muziejus (su J. Dalinkevičiaus memorialine ekspozicija) ir Lietuvos kelių muziejus (atidarytas 1995 m. minint Vilniaus-Kauno magistralės 25-metį). Taip pat yra viešbutis, keli barai ir parduotuvės (iš didesnių tinklų – viena dviejų X „Maxima“, atidaryta 2015 m. pabaigoje,, viena „IKI“, kelios „Aibės“ parduotuvės). Veikia kelios žinomos įmonės – „Vievio paukštynas“, „Vievio malūnas“, „Automagistralė“.

Miestelio centre daugiausia yra medinių pastatų; naujesniuose rajonuose – nemažai sovietmečiu statytų daugiabučių ar dviaukščių privačių mūrinių namų. Miestas suskirstytas į 3 seniūnaitijas:

• Vievio miesto 1-oji seniūnaitija: Kauno g. 2–32 poriniai namai, Vilniaus g., Vilniaus skg., Naujoji g., Šviesos g., Mokyklos g., Semeliškių g. 6–68 (poriniai) ir 7–43 (neporiniai) namai, J. Milančiaus g., Ežero g., Pakalnės g., Trakų g., Stadiono g., Pakrantės g., Kranto g., L. Giros skg., L. Giros g., Bažnyčios g., Knygyno g.;
• Vievio miesto 2-oji seniūnaitija: Liepų g., Semeliškių g. 45–109 (neporiniai) ir 70–98 (poriniai) namai, Laisvės g., Lauko g., Sodų g., Žvejų g., Šermukšnių g., Beržų g., Klevų g., Birutės g., Vytauto g., Lazdynų g., Topolių g., Gluosnių g., Vievininkų kaimo šiaurinė dalis (esanti Ausieniškių kadastrinėje vietovėje);
• Vievio miesto 3-oji seniūnaitija: Kosmonautų g., Stoties g., Taikos g., Taikos skg., Jaunystės g., Ateities g., Gėlių g., Kauno g. 1–39A (neporiniai namai), Statybininkų g.

Istorija

Vievio Šv. Onos bažnyčia

Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė

2015 m. Vievyje atidengtas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II (skulpt. Vytautas Nalivaika, archit. – Arūnas Butrimavičius).

1522 m. minimas Vievio dvaras, 1539 m. – miestelis, vėliau priklausęs Oginskiams (nuo XVII a. pradžios iki 1831 metų). XVI a. 1-ojoje pusėje pastatyta pirmoji katalikiška Vievio bažnyčia.

Apie 1600 m. Oginskiai Vievyje pastatė unitų bažnyčią ir įkūrė Šventosios Dvasios vienuolyną, prie kurio XVII a. pradžioje įsteigta spaustuvė, 1611–1660 m. spausdinusi knygas kirilica. Pirmieji jos leidiniai buvo maldaknygės bažnytine slavų kalba. 1619 m. čia išspausdinta M. Smotrickio „Slavų gramatika“ (Грамматики славенския правилное Синтагма) – viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų (iš jos mokėsi ir Michailas Lomonosovas, pavadinęs knygą „mokslingumo vartais“). Iki 1660 m. spaustuvė išleido 25 knygas rusų (bažnytine slavų) ir lenkų kalbomis. Tarp knygų vyravo religinė ir poleminė literatūra, nukreipta prieš unitus ir jėzuitus.

XVII a. pradžioje, Vievį valdant Bogdanui Oginskiui, katalikų bažnyčia perduota stačiatikiams, bet jam mirus 1625 m., grąžinta katalikams. XVII a. viduryje dėl pilietinių karų miestelis smarkiai nukentėjo, sunyko spaustuvė.

1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatydino katalikų bažnyčią, 1843 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdiška mokykla. XIX a. 2-ojoje pusėje Vievis pradėjo augti, nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas-Varšuva ir Vievyje pastačius geležinkelio stotį.

XX a. tarpukariu Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Pokario metais buvo rajono centras, jį panaikinus miestas prijungtas prie Trakų rajono, nuo kurio kartu su Elektrėnais ir kitomis to rajono teritorijomis, nuo kurių Elektrėnai yra arčiau nei Trakai, atjungtas per savivaldybių reformą ir suformuota Elektrėnų savivaldybė. Vievyje buvo renkami parašai už tai, kad miestelis nuo Elektrėnų tvarkytųsi nepriklausomai. Greta Vievio yra Balceriškių RRS, retransliacijos stiebas ir radijo relinės linijos iš Vilniaus į Kauną dalis.

1950 m. Vieviui suteiktos miesto teisės, 1954 m. dalis miesto prijungta prie Ausieniškių apylinkės, Balceriškių apylinkės ir Pakalniškių apylinkės. Sovietmečiu pastatytas grūdų produktų kombinatas, paukštynas, įkurtas akmenų muziejus, geologijos ekspozicija.

1981 m. Vievyje rastas lobis. Jį sudarė LDK, Lenkijos, Livonijos, Prūsijos, Rygos ir Rusijos monetos, taip pat 67 LDK, Lenkijos, Livonijos šilingų falsifikatai. 786 lobio monetos saugomos Trakų istorijos muziejuje, 10 – Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1999 m. patvirtintas Vievio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – 1919 m.	Vievio valsčiaus centras	?
1919–1950 m.		Trakų apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Vievio rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1962 m.
1962–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Vievio apylinkės centras	Trakų rajonas
1995–1999 m.	Vievio seniūnijos centras	Trakų rajono savivaldybė	Vilniaus apskritis
nuo 1999 m.		Elektrėnų savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Vievio ežeras žiemą.

Miesto vardo kilmė yra aiški – jis radosi nuo Vievio ežero, kuris telkšo į pietus nuo miesto, vardo.

XX a. tarpukariu buvo vartota lytis Vievys.

Vievio paukštyno LPS iniciatyvinė grupė

1988 m. liepos 11 d. įkurta Vievio paukštyno grupė – antroji Lietuvoje, tačiau nebuvo tinkamai įregistruota. Grupę sudarė šimtas Vievio paukštyno darbuotojų, kurie vykdė ekologinius žygius ne tik Lietuvoje, bet ir apie paukštyną – kartu su vadovais tvarkė teritoriją, rašė kreipimąsi Aukščiausiajai Tarybai dėl gamtos taršos mažinimo, rinko aukas nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Armėnijoje, paminklo tremtiniams Elektrėnų kapinėse statybai, palaikė akcijas dėl rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą.

Sportas

• Futsal komanda „Vievio žiedas“

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Senasis Vievio kultūros centro pastatas Trakų g., nugriautas 2018 m.

• meno mokykla
• Vievio gimnazija
• Vievio sanatorinė mokykla (Paneriuose, iki 2012 m.)
• Vievio Jurgio Milančiaus pradinė mokykla
• biblioteka (nuo 1940 m.)

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2018 m.
1865 m.*	1897 m.sur.	1902 m.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
341	725	712	414	2 279	2 963
1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2018 m.
4 300	4 581	5 663	5 303	4 915	4 521
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 4 915 žmonės: Lietuviai – 82,56 % (4058); Lenkai – 10,91 % (536); Rusai – 3,74 % (184); Baltarusiai – 1,02 % (50); Ukrainiečiai – 0,61 % (30); Kiti – 1,16 % (57).

2001 m. gyveno 5 303 žmonės: Lietuviai – 81,43 % (4318); Lenkai – 11,63 % (617); Rusai – 4,02 % (213); Baltarusiai – 1,13 % (60); Ukrainiečiai – 0,6 % (32); Kiti – 1,19 % (63).

Žymūs žmonės

• 1812 m. gruodžio 10 d. grįždamas iš Rusijos Vievyje buvo sustojęs nakvynei vienas žymiausių Napoleono karo vadų – Neapolio karalius Muratas.
• Iš Punsko atvykęs ir Vievyje apsigyvenęs kovotojas už lietuvybę vaistininkas Jurgis Milančius (1869–1956) ragino lietuvius nepamiršti gimtosios kalbos ir ginti savo tiesas, ilgus metus platino lietuvišką žodį Vievyje, dalyvavo knygnešių veikloje. Jo vaistinė (kartu buvo ir gyvenamasis būstas) buvo knygnešių susitikimo vieta bei draudžiamos spaudos slaptavietė. J. Milančiaus ir jo bendraminčių dėka lietuviai pirmiausia išsikovojo, kad Vievio bažnyčioje būtų įvestos pamaldos lietuvių kalba. J. Milančius buvo ir lietuviškos mokyklos įkūrėjas bei vedėjas. J. Milančiaus namuose kurį laiką gyveno rašytoja Sofija Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda). Vievyje ji parašė apysaką „Klaida“.
• Nikolajus Solncevas (1902–1991), fizikas, geografas
• Tadas Šumskas (1954–), choro dirigentas ir pedagogas. 1960–1964 lankė Vievio vidurinę mokyklą ir vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu (mokyt. J. Gečas). Lietuvos muzikos ir teatro akademijos choro dirigavimo katedros profesorius, išugdė daugiau kaip 70 choro dirigentų. Lietuvos respublikinių dainų švenčių vyr. dirigentas, daugelio tarptautinių chorų konkursų laureatas.
• Gintaras Rinkevičius (1960–) – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas (nuo 1988 m.), Latvijos nacionalinės operos pagrindinis kviestinis dirigentas, Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, trijų tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
• Juozas Dalinkevičius (1893–1980), lietuvių geologijos pradininkas, kuriam atminti Vievyje įkurta memorialinė ekspozicija.

Susisiekimas

Vievio geležinkelio stotis

Vievio geležinkelio stotis

Miestas įsikūręs abipus magistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda  ir greta svarbaus Vilniaus-Kauno geležinkelio, kuriuo važiuoja rusų traukiniai į Karaliaučių ir traukiniai iš Vilniaus į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Šeštokus, Varšuvą.

1975 m. gruodžio 29 d. iš Vilniaus į Kauną išvyko pirmasis elektrinis traukinys. Nuotraukoje – elektrinio traukinio sutikimas Vievio geležinkelio stotyje

Geležinkelio ruožas

Kaugonys Vievis Baltamiškis

Miestų partnerystė

• Nowy Dwor valsčius Pomiechowiek seniūnija, Lenkija (Vievio seniūnija)
• Rieti savivaldybės Antrodoco seniūnija, Italija

Nuorodos

• Vievis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 509 psl.
• Trumpa istorija ir žemėlapiai
• Vievio fotoalbumas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.