Beižionys
| Beižionys | ||
|---|---|---|
| ||
  Beižionys |
||
| Koordinatės | 54°40′59″š. pl. 24°29′06″r. ilg. / 54.683°š. pl. 24.485°r. ilg.Koordinatės: 54°40′59″š. pl. 24°29′06″r. ilg. / 54.683°š. pl. 24.485°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Elektrėnų savivaldybė
| |
| Seniūnija | Beižionių seniūnija | |
| Gyventojų | 143 | |
 Vikiteka |
Beižionys | |
.jpg)
Beižionys – kaimas Elektrėnų savivaldybėje, prie kelio Kietaviškės–Kalviai, 14 km į pietvakarius nuo Elektrėnų, į vakarus nuo Semeliškių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (nuo 1926 m.), veikia Beižionių mokykla-daugiafunkcis centras, biblioteka, vaikų globos namai, medicinos punktas, paštas (LT-21046).
Beižionys įsikūrę kalvotoje vietovėje, Beižionių moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Kaimo pietvakariuose stūkso Beižionių piliakalnis (Birutės kalnas). Kaimo prieigose iš rytų pusės stovi Beižionių akmuo.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Beižionys – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Beižionis.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Beižionių apylinkėse gyventa nuo senovės, 1 km į pietvakarius nuo kaimo yra Beižionių piliakalnis ir VI a. – VIII a. Beižionių pilkapynas, kuriame apie 50 pilkapių. Apylinkių pilys buvo dalis Trakų ir Vilniaus gynybiniam žiedui.
XIX a. įsikūrė Beižionių dvaras. 1812 m. čia praėjusi Napoleono I kariuomenė. XIX a. pabaigoje minimas kaimas ir palivarkas Trakų apskrityje.[3] 1903 m. įsteigta pradžios mokykla. 1926 m. pastatyta medinė Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, įkurta parapija. 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1958 m. įsteigti kultūros namai.[4]
2006 m. patvirtintas Beižionių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1950 m. | Semeliškių valsčius | Trakų apskritis |
| 1950–1962 m. | Beižionių apylinkės centras | Vievio rajonas |
| 1962–1963 m. | Trakų rajonas | |
| 1963–1976? m. | Ubiškių apylinkė | |
| 1979?–1995 m. | Semeliškių apylinkė | |
| 1995–2000 m. | Semeliškių seniūnija | Trakų rajono savivaldybė |
| 2000– | Beižionių seniūnijos centras | Elektrėnų savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1984 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 238 | 186 182 (kaime) 4 (dvare) |
192 | 120 | 133 | 118 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 169 | 226 | 159 | 143 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Bejżany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 125 psl. (lenk.)
- ↑ Beižionys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 771 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Beižionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 230
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Beižionys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 482 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Elektrėnai: Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės, Vievis: fotografijų albumas / sud. Jonas Endrijaitis, fotogr. Vytautas Suslavičius. – Vilnius: Jandrija, 2002. – 64 p.: iliustr. – ISBN 9955-431-11-3
- Elektrėnai: Vievis, Semeliškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Beižionys, Kazokiškės, Gilučiai / Vytautas Mizeras, Augustinas Ickevičius, Danutė Gudelienė, Laima Tidikienė, Vilmantas Palčiauskas, Elvyra Valiukienė, Veronika Tamošiūnienė, sud. Jonas Endrijaitis. – Vilnius: Jandrija, 2006. – 498 p.: iliustr. – ISBN 9955-431-28-8
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Būriškės (Elektrėnai) - 1.5 km | Kalniniai Jagėlonys – 9 km |
| ||||||||
| Varkalės – 6 km |
|
SEMELIŠKĖS – 13 km | |||||||||
