Sąrašas:Lietuvos paukščiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S Atmestas 78.56.195.73 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ta-Ntalas keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{portal|Paukščiai}}
{{portal|Paukščiai}}
'''Lietuvos paukščių sąrašas'''. Iki [[2015 m.]] [[Rugsėjis|rugsėjo]] mėn., [[Lietuva|Lietuvoje]] aptiktos '''388''' rūšys, priskiriamos 21 [[Paukščiai|paukščių]] būriui. 2015 m. gegužės 28 d. aptikta [[mažoji švygžda]] (''Porzana pusilla'') - tai pati paskutinė nauja ir perinti Lietuvoje rūšis. [[Lietuvos ornitofaunistinė komisija|Lietuvos ornitofaunistinės komisijos]] parengtame [[Lietuva|Lietuvoje]] aptiktų [[paukščiai|paukščių]] [[rūšis|rūšių]] sąraše yra 384 paukščių rūšys ''(sąrašas atnaujintas 2014.12.10)''<ref>birdlife.lt / [http://www.birdlife.lt/upload/user_uploads/Dokumentai/sistematinis_2014-12-10_LT.pdf Sistematinis Lietuvos paukščių sąrašas, paskutinis taisymas] | 2014 12 10]</ref>. Sąraše paukščių rūšys surašytos pagal [[būrys|būrius]] ir [[šeima (biologija)|šeimas]], kurioms jos priklauso. Nurodant, kokiai [[mokslinė klasifikacija|sistematinei]] grupei priklauso rūšis remtasi [[Petras Kurlavičius|P.Kurlavičiaus]] „Vadovu Lietuvos paukščiams pažinti“<ref>Kurlavičius, Pertas. Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti. Lututė: Vilnius, 2003</ref> ir [[Mečislovas Žalakevičius|M.Žalakevičiaus]] ir I.Žalakevičienės žurnale „Acta Zoologica Lituanica“ paskelbtu straipsniu „Šiuolaikinių paukščių poklasės (''Neornithes'') dabartinė klasifikacinė sistema: naujai aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia statistika“<ref>[http://versita.metapress.com/content/m6186044635n411h/fulltext.pdf Žalakevičius M., Žalakevičienė I., Šiuolaikinių paukščių poklasės (''Neornithes'') dabartinė klasifikacinė sistema: naujai aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia statistika // Acta Zoologica Lituanica, 2009, Volumen 19, Numerus 4. ISSN 1648-6919]</ref>.
'''Lietuvos paukščių sąrašas'''. Iki [[2015 m.]] [[Rugsėjis|rugsėjo]] mėn., [[Lietuva|Lietuvoje]] aptiktos '''388''' rūšys, priskiriamos 21 [[Paukščiai|paukščių]] būriui. 2015 m. gegužės 28 d. aptikta [[mažoji švygžda]] (''Porzana pusilla'') - tai pati paskutinė nauja ir perinti Lietuvoje rūšis. [[Lietuvos ornitofaunistinė komisija|Lietuvos ornitofaunistinės komisijos]] parengtame [[Lietuva|Lietuvoje]] aptiktų [[paukščiai|paukščių]] [[rūšis|rūšių]] sąraše yra 384 paukščių rūšys ''(sąrašas atnaujintas 2014.12.10)''<ref>birdlife.lt / [http://www.birdlife.lt/upload/user_uploads/Dokumentai/sistematinis_2014-12-10_LT.pdf Sistematinis Lietuvos paukščių sąrašas, paskutinis taisymas] | 2014 12 10]</ref>. Sąraše paukščių rūšys surašytos pagal [[būrys|būrius]] ir [[šeima (biologija)|šeimas]], kurioms jos priklauso. Nurodant, kokiai [[mokslinė klasifikacija|sistematinei]] grupei priklauso rūšis remtasi [[Petras Kurlavičius|P.Kurlavičiaus]] „Vadovu Lietuvos paukščiams pažinti“<ref>Kurlavičius, Pertas. Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti. Lututė: Vilnius, 2003</ref> ir [[Mečislovas Žalakevičius|M.Žalakevičiaus]] ir I.Žalakevičienės žurnale „Acta Zoologica Lituanica“ paskelbtu straipsniu „Šiuolaikinių paukščių poklasės (''Neornithes'') dabartinė klasifikacinė sistema: naujai aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia statistika“<ref>[Žalakevičius M., Žalakevičienė I., Šiuolaikinių paukščių poklasės (''Neornithes'') dabartinė klasifikacinė sistema: naujai aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia statistika // Acta Zoologica Lituanica, 2009, Volumen 19, Numerus 4. ISSN 1648-6919]</ref>.


Duomenys apie įtraukimą į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonosios knygos]] sąrašą paiimti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymo Nr.504<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.dok_priedas_pdf?p_id=21847 Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas]</ref>.
Duomenys apie įtraukimą į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonosios knygos]] sąrašą paiimti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymo Nr.504<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.dok_priedas_pdf?p_id=21847 Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas]</ref>.

10:58, 13 gruodžio 2019 versija

Portal
Vikisritis: Paukščiai

Lietuvos paukščių sąrašas. Iki 2015 m. rugsėjo mėn., Lietuvoje aptiktos 388 rūšys, priskiriamos 21 paukščių būriui. 2015 m. gegužės 28 d. aptikta mažoji švygžda (Porzana pusilla) - tai pati paskutinė nauja ir perinti Lietuvoje rūšis. Lietuvos ornitofaunistinės komisijos parengtame Lietuvoje aptiktų paukščių rūšių sąraše yra 384 paukščių rūšys (sąrašas atnaujintas 2014.12.10)[1]. Sąraše paukščių rūšys surašytos pagal būrius ir šeimas, kurioms jos priklauso. Nurodant, kokiai sistematinei grupei priklauso rūšis remtasi P.Kurlavičiaus „Vadovu Lietuvos paukščiams pažinti“[2] ir M.Žalakevičiaus ir I.Žalakevičienės žurnale „Acta Zoologica Lituanica“ paskelbtu straipsniu „Šiuolaikinių paukščių poklasės (Neornithes) dabartinė klasifikacinė sistema: naujai aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia statistika“[3].

Duomenys apie įtraukimą į Lietuvos Raudonosios knygos sąrašą paiimti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymo Nr.504[4].

Nacionalinis Lietuvos paukštis – baltasis gandras

Sąrašas

Būrys – Nariniai paukščiai (Gaviiformes)

Rudakaklis naras
Juodakaklis naras

Tai stambūs paukščiai, kurie turi nedidelę galvą, storą kaklą, trumpus ir siaurus sparnus, trumpą uodegą. Kūnas laivelio formos, kojos užpakalinėje kūno dalyje. Užpakalinis pirmasis pirštas silpnas, išaugęs aukščiau likusiųjų. Tarp trijų priekinių pirštų yra plaukiojamoji plėvė. Pastaibio priekis apaugęs tinkliškai išsidėsčiusiais skydeliais. Snapas ilgas, tiesus ir smailus.

Būrys – Kraginiai paukščiai (Podicipediformes)

Raguotasis kragas

Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, kurių kūnas laivelio formos, snapas tiesus ir smailus. Patinai didesni už pateles. Turi gana ilgą kaklą bei trumpas kojas, kurių kiekvienas pirštas su plaukiojamąja skiaute ir jos pasuktos atgal, pastaibis smarkiai suplotas iš šonų. Ant galvos iš pailgėjusių plunksnų dažnai susidaro kuodukai bei apykaklės. Plunksnos tankios, bet gana trumpos. Patinai ir patelės panašios spalvos.

Būrys – Audrašaukliniai paukščiai (Procellariiformes)

Šiaurinis audrašauklis

Tai visame pasaulyje paplitę vandenynų paukščiai. Sutinkami toli nuo sausumos, skrenda žemai virš bangų ir niurkteli į vandenį nutverti maisto – žuvį, planktono ir kitų jūrinių gyvūnų. Šiai grupei priklauso dideli albatrosai, mažesni audrašaukliai, įkyrūs petreliai, kiti maži ir nardantys jiems giminingi paukščiai.

Būrys – Irklakojiniai paukščiai (Pelecaniformes)

Didieji kormoranai

Tai vieninteliai paukščiai, kurių visi 4 pirštai plėvėti, ir jie puikiai plaukioja. Daugumai rūšių būdingi platūs sparnai. Fregatos ir fajetonai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia ore, o smigikai, kormoranai ir žalčiakakliai gali ilgai skrieti virš vandenyno. Visi šio būrio paukščiai minta žuvimis.

Būrys – Gandriniai paukščiai (Ciconiiformes)

Pilkasis garnys
Juodasis gandras

Būryje vidutinio didumo ir stambūs paukščiai, kurie turi ilgą kaklą, snapą ir kojas. Priekinių pirštų pamatinėje dalyje yra plėvelė, užpakalinis pirštas gerai išlavėjęs, remiasi į žemę. Gyvena prie vandenų, pelkėtose vietose, prie sodybų.

Būrys – Flaminginiai paukščiai (Phoenicopteriformes)

Didieji flamingai

Tai vieninteliai paukščiai, kurie maitinasi filtruodami vandenį. Panėrę snapus į vandenį flamingai liežuviu varo vandenį į snapą ir jį košia per plyšius snape, taip surinkdami mažus augalus ir gyvūnus. Labai dideli paukščiai, sveriantys iki 4500 g. Kaklas ir kojos ilgos. Masyvus snapas beveik stačiu kampu išlinkęs žemyn. Žandų kraštuose yra raginių plokštelių. Priekiniai pirštai sujungti plaukiojamąją plėve. Plunksnos minkštos ir gana purios. Sparnai ir uodega trumpi.

Būrys – Žąsiniai paukščiai (Anseriformes)

Gulbių nebylių šeimynėlė
Pilkoji žąsis
Paprastoji berniklė
Didieji dančiasnapiai

Šiam būriui priklauso įvairaus dydžio vandens paukščiai, turintys kresną kūną, ilgą kaklą ir kojas su plaukiojamąja plėve. Snapas platus, jo viršūnė baigiasi kietu raginiu nagu. Turi gerai išsivysčiusią pasturgalio liauką. Plunksnos tankios, daug pūkų.

Būrys – Vištiniai paukščiai (Galliformes)

Kurtinys
Kurapka

Daugumos vištinių paukščių kūnas stambus, galva maža, o sparnai trumpi ir apvalūs. Jų galingi krūtinės raumenys tinka greitam bėgimui, tačiau sunkaus kūno negali nešti ilgus atstumus. Trumpas snapas yra kiek lenktas, o storos ir stiprios kojos tinka kapstyti ir atkasti maistą. Daugeliui vištinių paukščių rūšių būdingi spalvotos odos lopai arba ilgos įspūdingos uodegos ir skiauterės.

Būrys – Gerviniai paukščiai (Gruiformes)

Pilkoji gervė
Švygžda

Įvairi ir gana skirtingo gyvenimo būdo paukščių grupė, kurią jungia panaši vidinė gyvūnų sandara. Tai sausumos paukščiai, nors dalis jų gyvena pelkėse ir prie vandens. Dauguma monogamai. Jaunikliai viščiukiniai. Lizdas dažniausiai būna ant žemės, kartais medžiuose.

Būrys – Sėjikiniai paukščiai (Charadriiformes)

Jūrinės šarkos
Pempė
Gaidukas
Perkūno oželis
Tikutis
Bukauodegis plėšikas
Rudagalviai kirai
Upinės žuvėdros
Alka

Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, kurie sveria 20-3000 g. Išvaizda ir gyvenimo būdas labai skirtingi. Snapo forma įvairi. Minta vabzdžiais, kirmėlėmis, vėžiagyviais ir moliuskais, rečiau kitokiu maistu. Dauguma rūšių lizdus krauna ant žemės.

Būrys – Vanaginiai paukščiai (Accipitriformes)

Vištvanagis
Jūrinis erelis

Įvairaus didžio dieninių plėšriųjų paukščių būrys, turintys stiprų kablio formos snapą ir stiprias stveriamąsias kojas su aštriais nagais. Lietuvoje aptinkama dviems šeimoms priklausančios 22 rūšys.

Būrys – Smiltvištiniai paukščiai (Pterocliformes)

Stepinė vištelė

Galva maža, kūnas kresnas, kojos apžėlusios plunksnomis. Tačiau pakilusios į orą jos puikiai skrenda ilgais smailias sparnais, plasnodamos kaip karveliai. Šie paukščiai plunksnomis sugeria vandenį ir neša jaunikliams į lizdus, kurie paprastai būna toli nuo vandens šaltinių.

Būrys – Karveliniai paukščiai (Columbiformes)

Keršulis

Vidutinio dydžio paukščiai, turintys trumpas kojas, mažą galvą ir išsipūtusią krūtinę. Gyvena sausumoje, gerai vaikšto ir net bėgioja. Skrenda vikriai.

Būrys – Gegutiniai paukščiai (Cuculiformes)

Gegutė

Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, gyvenantys daugiausia medžiuose. Turi pailgėjusią uodegą, kojų I ir IV pirštai atsilenkę atgal ir yra priešpriešiais dviem viduriniams. Dauguma šio būrio paukščių patys krauna lizdus ir globoja jauniklius, tačiau kitiems būdingas lizdinis parazitizmas – kiaušinius deda į kitų paukščių lizdus. Jauniklius išperi kiti paukščiai.

Būrys – Pelėdiniai paukščiai (Strigiformes)

Liepsnotoji pelėda
Naminė pelėda

Tai vidutinio dydžio ir gana dideli naktiniai plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti. Apdaras ištisus metus vienodas.

Būrys – Lėliniai paukščiai (Caprimulgiformes)

Lėlys

Vidutinio dydžio paukščiai. Snapas trumpas. Žiotys labai plačios, jų pakraščiai apaugę šereliais. Akys didelės. Kojos trumpos, pirštai silpni. Neryškių pilkšvų bei rusvų spalvų. Plunksnos minkštos. Sparnai ir uodega ilgi.

Būrys – Čiurliniai paukščiai (Apodiformes)

Čiurlys

Smulkūs, vikriai skraidantys paukščiai, turintys smailius sparnus ir mažas, vaikščioti netinkamas kojas. Monogamai. Jaunikliai išsikala pliki ir akli.

Būrys – Žalvarniniai paukščiai (Coraciiformes)

Kukutis

Labai įvairaus dydžio ir išvaizdos paukščiai, dažniausiai ryškių metalo blizgesio margų spalvų. Neturi gūžio, o kojų 3 priekiniai pirštai suaugę pamatais. Dauguma šių paukščių gyvena miškuose. Žeme vaikšto prastai arba ant jos visai netupia.

Būrys – Geniniai paukščiai (Piciformes)

Juodosios meletos
Tripirštis genys

Priklauso smulkūs, iki vidutinio didumo, gana įvairios išvaizdos ir gyvenimo būdo miško paukščiai. Jų kojos pritaikytos kopinėti medžių kamienais: du pirštai atkreipti į priekį, 2 atgal. Minta medžių vaisiais ir sėklomis, o kai kurie paukščiai ilgu savo liežuviu iš po žievės bei iš medienos ištraukia besislapstančius vabzdžius ir jų lervas.

Būrys – Sakaliniai paukščiai (Falconiformes)

Pelėsakaliai

Įvairaus didžio dieninių plėšriųjų paukščių būrys, turintys stiprų kablio formos snapą ir stiprias stveriamąsias kojas su aštriais nagais. Pastaibis trumpas. Snapo pamatinėje dalyje apie šnerves yra geltonos minkštos odos plotas – vaškinė. Plunksnos prigulusios prie kūno, neryškių spalvų. Sparnai ilgi, su 10 didžiųjų plasnojamųjų ir su 12-14 vairuojamųjų plunksnų. Turi gerai išvystytą gūžį, kuris labai išsitempia. Lietuvoje aptinkama vienai šeimai priklausančios 9 rūšys.

Būrys – Žvirbliniai paukščiai (Passeriformes)

Daugeliui rūšių būdingos sudėtingos giesmės, kurias išgauna gerklomis. Dauguma gyvena medžiuose ir krūmuose, o kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi ant žemės, kregždės daugiausia laiko praleidžia ore.

Šaltiniai

  1. ↑ birdlife.lt / Sistematinis Lietuvos paukščių sąrašas, paskutinis taisymas | 2014 12 10]
  2. ↑ Kurlavičius, Pertas. Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti. Lututė: Vilnius, 2003
  3. ↑ [Žalakevičius M., Žalakevičienė I., Šiuolaikinių paukščių poklasės (Neornithes) dabartinė klasifikacinė sistema: naujai aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia statistika // Acta Zoologica Lituanica, 2009, Volumen 19, Numerus 4. ISSN 1648-6919]
  4. ↑ Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas
  5. ↑ birdlife.lt / Gegužės mėnesį aptiktos dvi naujos Lietuvai paukščių rūšys
  6. ↑ grynas.delfi.lt / Netveria džiaugsmu: Lietuvoje surasta nauja paukščių rūšis, 2015 m. liepos 19 d.

Nuorodos

Išnašos

Ž • A • R
Paukščiai
Anatomija
Evoliucija
Elgsena
Paukščių būriai
Sąrašai
Paukščiai ir žmogus
VIKISRITIS· Kategorija
Ž • A • R
Lietuviški vardynai ir sąrašai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sąrašas:Lietuvos_paukščiai&oldid=5705512"