Urvinė antis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Tadorna tadorna
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Urvinė antis (Tadorna tadorna)
Urvinė antis (Tadorna tadorna)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Anseriformes)
Šeima: Antiniai
(Wikispecies-logo.svg Anatidae)
Gentis: Urvinės antys
(Wikispecies-logo.svg Tadorna)
Rūšis: Urvinė antis
(Wikispecies-logo.svg Tadorna tadorna)
Binomas
Tadorna tadorna
Linnaeus, 1758

Urvinė antis (lot. Tadorna tadorna) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didesnė už didžiąją antį. Plunksnų apdaras ryškių spalvų, baltame fone išsiskiria juoda galva ir rudai rausva juosta, nusidriekusi nuo krūtinės iki pečių. Patino galva ir viršutinė kaklo dalis juodi su žalsvu atspalviu. Per krūtinę, kūno šonus ir priekinę nugaros dalį eina ryškiai ruda juosta. Viršutinė kūno dalis balta. Dalis pečių plunksnų juodos, kitos – baltos. Sparnų veidrodėlis žalias. Pagurklis ir dalis krūtinės balti. Išilgai krūtinės ir pilvo vidurio eina plati juoda juosta. Snapas raudonas, pamatas su gumbu. Kojos rausvos. Patelės apdaras blankesnis (vietoj juodos spalvos – juodai ruda). Snapas be gumbo. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę: gumbas snapo pamatinėje dalyje vos žymus. Jauniklių kakta ir galvos šonai balti. Galvos viršus ir kaklas rudi. Ruda spalva kūno šonuose vos pastebima. Krūtinės apatinė dalis ir pilvas balti. Pūkinis apdaras gana margas. Viršutinės kūno dalies pagrindinė spalva juodai ruda, apatinės – balta. Kakta, skruostai, dėmės ant nugaros bei antuodegio – baltos. Snapas ir kojos pilki.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena Vakarų Europos ir Baltijos jūros pakrantėse. Žemyninėje Eurazijoje paplitusi į šiaurę nuo Azovo jūros, Volgos žemupio, Aralo jūros, šiaurinio Kazachstano. Jenisejaus aukštupio, Užbaikalės, šiaurės vakarų Kinijos. Pietuose arealas siekia Mongoliją, pietinį Afganistaną, Iraką, Mažąją Aziją, Balkanų pusiasalį, Ronos deltą.

Žiemoja Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų, Persų įlankos pakrantėse, Indijoje, pietinėje Kinijoje.

Kuršių mariose urvinė antis aptinkama nuo kovo iki rugsėjo mėn. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gagenimas

Peri prie sūrių vandenų. Mėgsta vandens baseinus smėlėtais krantais, kopas, raižytą vietovę. Gėluose vandenyse apsistoja per migraciją. Žiemoja susitelkusios į gausius būrius jūros įlankose, sekliuose pakraščiuose.

Aktyvesnės tamsiu paros metu. Paprastai labai tylus paukštis, tik patelė veisimosi periodu dusliai kreksi. Pora pastovi išlieka ir išsiritus jaunikliams. Ančiukus augina abu tėvai. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Monogamai. Dėtyje paprastai būna 8–12 kiaušinių, kurie sveria maždaug po 80 gramų. Patelė kasdien padeda po kiaušinį ir perėti pradeda tik sudėjusi visus kiaušinius. Perėjimo trukmė – apie 28 dienos. Tik išsiritę jaunikliai sveria po 55 gramus. Paskui tėvus seka iki artimiausio vandens telkinio. Dažnai vados susijungia ir gausus jauniklių būrys laikosi prie vienos suaugusių poros. Ančiukai užauga maždaug per 2 mėnesius.

Minta gyvūniniu ir augaliniu maistu, mityba priklauso nuo sezono ir įsikūrimo vietos. Lesa vandens vabzdžius ir jų lervas, moliuskus, augalų sporas, sėklas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas urvinė antis
Commons-logo.svg

Vikiteka

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.