Papūginiai paukščiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Psittaciformes
Graupapagei3.jpg
Pilkoji papūga (Psittacus erithacus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Papūginiai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Psittaciformes)

Papūginiai paukščiai (lot. Psittaciformes, angl. Parrots, vok. Papageien) – paukščių (Aves) būrys. Papūgos lengvai atskiriamos iš jų didelės galvos, trumpo kaklo ir stipriai riesto snapo. Jų plunksnos kietos, ryškiai žvilgančios, dažniausiai vyraujančios žalios spalvos, kuri slepia lapijoje, su kitų ryškių spalvų dėmėmis. Du kojų pirštai nukreipti į priekį, o du atgal – tokios kojos tinka laipioti medžiais. Lipant ar laikantis snapas dažnai naudojamas vietoj trečios kojos. Sparnai paprastai siauri ir nusmailėję, todėl papūgos gali greit ir manevringai skraidyti.

Gyvena daugumoje šiltų pasaulio vietų, ypač gausu atogrąžų miškuose. Gamtoje papūgos triukšmingos ir draugiškos. Jos nuo seno laikomos nelaisvėje dėl grožio, proto ir gebėjimo išmokti, tai ypač matyti iš žmogaus kalbos pamėgdžiojimo. Labai nedaug papūgų migruoja, nors jos gali skraidyti gana toli ieškodamos maisto.

Minta augaliniu maistu – sėklomis, riešutais, vaisiais, nektaru ir žiedais. Pasaulyje žinoma daugiau nei 360 rūšių ir trys šeimos:

  • Šeima. Kakadu (Cacatuidae). Pasaulyje gyvena 6 gentys, kurioms priklauso 20 rūšių.
  • Šeima. Papūginiai (Psittacidae). Žinoma apie 330 rūšių.
  • Šeima Loriidae. Žinoma 62 rūšys.

Papūginių paukščių rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Papūginiai paukščiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka