Didysis baltasis garnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Egretta alba
Apsauga: 4(I) – Nenustatyta
Didysis baltasis garnys (Egretta alba)
Didysis baltasis garnys (Egretta alba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Garniniai
(Wikispecies-logo.svg Ardeidae)
Gentis: Baltieji garniai
(Wikispecies-logo.svg Egretta)
Rūšis: Didysis baltasis garnys
(Wikispecies-logo.svg Egretta alba)
Binomas
Egretta alba
Linnaeus, 1758

Didysis baltasis garnys (lot. Egretta alba, sin. Ardea alba, Casmerodius albus, angl. Great White Egret, White Heron, Common Egret, vok. Silberreiher) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltasis garnys yra maždaug pilkojo garnio dydžio. Patinas visas baltas, pakaušio ir pagurklio plunksnos truputį pailgėjusios. Vasarą nugaros plunksnos būna puošnios su plačioms vėtyklėmis, ilgesnės net už uodegą. Pilka oda apie akis žalia. Snapas juodas, pamatinė jo dalis geltona. Kojos juodos. Rainelė geltona.

Patelė panaši į patiną, tik jos „puošniosios“ nugaros plunksnos trumpesnės. Jaunikliai panašūs į suaugusius paukščius poilsio apdaru.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitęs nuo pietinės Čekijos, Slovakijos, Austrijos iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Dnepro, Dono, Volgos žemupius, Šiaurės Kazachstaną, Mongoliją, Amūro vidurupį, Primorę. Į pietus paplitęs iki okeaninių pakrančių, Irano, Mažosios Azijos, Balkanų pusiasalio. Taip pat gyvena Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje, Zondo salose, Naujojoje Zelandijoje. Žiemoja pietinėse arealo dalyse.

Gyvena pietiniuose kraštuose, retkarčiais užklysta ir į Lietuvą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Perėjimo laikotarpiu aptinkamas didelėse pelkėse, upių senvagėse, ežerų pakrantėse, salose, apaugusiose plačia nendrių ir krūmų juosta. Maitinasi tiek sūrių, tiek gėlų vandenų seklumose, kanalų ir tvenkinių pakraščiuose, ryžių laukuose. Retesnis sausose ir šlapiose pievose. Per klajones gali sustoti prie įvairių seklių vandens telkinių.

Didysis baltasis garnys – atsargus, bailus paukštis. Maitinasi atvirose vietovėse, kad iš tolo pastebėtų priešą. Pabaidytas staigiai kyla aukštyn. Pakilęs iki tam tikro aukščio, ištiesia kojas atgal, kaklą sulenkia būdinga garniams „S“ forma ir, lėtai plasnodamas sparnais, skrenda tolyn nuo pavojaus vietos. Skrisdamas būna dar atsargesnis. Retai tupia į medžius. Aktyvus dieną, bet per vidurdienio karštį laikosi kolonijose.

Skrisdamas į pietus, prisijungia prie kitų būrių, dažnai – pilkųjų garnių. Peri kartu su garniniais bei irklakojiniais paukščiais. Dėtyje paprastai būna 3–4 kiaušiniai, kuriuos peri abu poros nariai apie 25 dienas. Jaunikliai lizdus palieka po maždaug 54 dienų.

Minta daugiausia žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, bestuburiais, augalais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.