Ibiškasis garnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bubulcus ibis
Ibiškasis garnys (Bubulcus ibis)
Ibiškasis garnys (Bubulcus ibis) su jaunikliu
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Garniniai
(Wikispecies-logo.svg Ardeidae)
Gentis: Ibiškieji garniai
(Wikispecies-logo.svg Bubulcus)
Rūšis: Ibiškasis garnys
(Wikispecies-logo.svg Bubulcus ibis)
Binomas
Bubulcus ibis
Linnaeus, 1758

Ibiškasis garnys (lot. Bubulcus ibis, angl. Cattle Egret, vok. Kuhreiher) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ibiškasis garnys kiek mažesnis už baltąjį. Patinas baltos spalvos. Viršugalvis, pailgėjusios kaklo, pagurklio ir nugaros plunksnos rusvai gelsvos. Snapas geltonas, pamatinė dalis raudona. Kojos tamsiai raudonos. Rainelė raudona. Patelės viršugalvis rusvas. Jauniklių viršugalvis be ryškios rudos spalvos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitęs Pirėnų pusiasalyje, nuo Užkaukazės, Volgos deltos iki Indokinijos. Šiaurėje arealas siekia Jangdzės slėnį, pietinį Himalajų šlaitą. Į pietus paplitęs iki okeaninių pakrančių. Gyvena ir Afrikoje. Peri Pietų, Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir kitose salose.

Žiemoja Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Australijoje.

Lietuvoje labai retas, pastebėtas tik keletą kartų.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ibiškojo garnio kiaušinis

Lizdus krauna tik medžiuose. Įsikuria užlietuose, kartais ir sausuose miškuose. Maitinasi dažniausiai ryžių laukuose, o kai jų nėra – pievose, pelkėse, džiūstančiuose vandens telkiniuose, seklių upių ir ežerų pakrantėse. Nevengia žmogaus kaimynystės.

Ne toks atsargus kaip kiti garniai, dažnai maitinasi tarp stambiųjų raguočių, dažnai tupi jiems ant nugarų. Laikosi grupėmis arba dideliais būriais (apie 300 paukščių vienoje vietoje). Pavieniai individai aptinkami retai. Kylantis ibiškasis garnys primena naktikovą. Skrydis lengvas, bet lėtas. Kyla neaukštai, dažnai tupia į medžius. Aktyvus dieną.

Kolonijinis paukštis, dažnai peri su baltaisiais, pilkaisiais, mažaisiais ir geltonaisiais garniais, naktikovais, kormoranais. Lizdą krauna abu poros paukščiai, vienoje dėtyje paprastai būna 4–5 kiaušiniai. Kiaušinius peri abu paukščiai apie 23 dienas. Kol jaunikliai maži, patelė laikosi prie lizdo, o patinas ieško maisto. Paukščiukams paūgėjus, maisto ieško abu tėvai. Dar neskraidantys, ūgtelėję jaunikliai gerai laipioja šakomis, palieka lizdą. Išmokę skraidyti, jauni paukščiai kartu su tėvais būriu klajoja po apylinkes.

Minta bestuburiais: skėriais, žiogais, žirgeliais, sparvomis, vorais, moliuskais, vandens vabzdžiais ir jų lervomis. Lesa varliagyvius, roplius, mailių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.