Vištvanagis

Accipiter gentilis Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Vištvanagis (Accipiter gentilis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Sakaliniai paukščiai ( Falconiformes) Šeima: Vanaginiai ( Accipitridae) Pošeimis: Vanagai ( Accipitrinae) Gentis: Vanagai ( Accipiter) Rūšis: Vištvanagis ( Accipiter gentilis)
Binomas
Accipiter gentilis Linnaeus, 1758
Vištvanagių porūšiai
Accipiter gentilis albidus Accipiter gentilis apache Accipiter gentilis arrigonii Accipiter gentilis atricapillus Accipiter gentilis buteoides Accipiter gentilis fujiyamae Accipiter gentilis gentilis Accipiter gentilis laingi Accipiter gentilis marginatus Accipiter gentilis schvedowi
Vištvanagių (Accipiter gentilis) porūšių paplitimo arealas: žalia spalva - gyvena ištisus metus geltona spalva - tik šiltuoju metų laiku perėjimui mėlyna spalva - žiemojimo vietos

Vištvanagis (lot. Accipiter gentilis, angl. Goshawk, vok. Habicht) – sakalinių paukščių (Falconiformes) būrio, vanaginių (Accipitridae) šeimos, vanagų genties plėšrusis paukštis.

Jaunas vištvanagis skrydije

Sename berže vištvanagio lizdas (Norvegija)

Keturi, trisdešimties dienų vištvanagiukai lizde

Britų paukščių iliustratoriaus George Edward Lodge vienas paveikslėlių

Konfiskuota jauna vištvanagio patelė

Vištvanagio garsas

Paplitimas

Paplitę šiaurinio pusrutulio daugiausiai vidutinių platumų ir subtropikų klimto juostose, rečiau arkties klimato zonos pietesnėse platumose.

Paplitimas Lietuvoje

Savaime gyvena Lietuvoje, aptinkamas ištisus metus, gana dažnas, bet įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3 (R) kategorijos sąrašus.

Gyvenamoji aplinka

Gyvena toliau nuo gyvenviečių miško tankmėje, o perėjimui daugiausiai pasirenka juodalksnynus, beržynus ar mišrius medynus.

Lizdavietės ir perėjimas

Lizdą krauna 6-20 m aukštyje iš sausų šakų. Gali perėti tame pačiame lizde kelerius metus iš eilės arba užimti juodųjų gandrų, suopių lizdus. Deda 3-4 melsvus ar balsvus kiaušinius. Peri 35-38 dienas.

Mityba

Minta įvairiais miško paukščiais: kėkštais, strazdais giesmininkais, kikiliais, margaisiais geniais. Migruojant medžioja vištas ir kitus naminius paukščius, varnas, balandžius. Taip pat gaudo smulkius žinduolius – voveres, kurmius, pelėnus, kiškius.

Išvaizda

Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, pilko ar rudo atspalvio. Galva tamsesnė, baltai dėmėta. Antakis baltas. Pakaušyje balti taškučiai. Kūno apatinė pusė balta su skersiniais juodais dryžiais. Uodega ilga, skersai dryžuota. Pauodegys baltas. Snapas melsvai juodas. Kojos geltonos, nagai juosvi. Patelė kiek pilkai rusva su balsvomis dėmelėmis, uodega tamsiai skersai dryžuota. Apatinė kūno pusė rusva arba balsva su juosvomis išilginėmis dėmėmis.

Kūno matmenys

Vidutinio dydžio paukščiai, kurių patelės 10–25% stambesnės už patinėlius. Vištvanagių svoris nuo 0,52 kg (smulkiausi patinėliai), iki 2,2 kg (stambiausios patelės). Sparnų skersmuo 28,6–39 cm, uodega 20–28 cm, čiurna 6,8–9 cm.

• Patinėlių kūno igis 46–57 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 89–105 cm, svoris 0,52 – 1,2 kg.
• Patelių kūno ilgis 58–69 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 108–127 cm, svoris 0,82 – 2,2 kg.

Vištvanagiams galioja Bergamno taisyklių dėsniai – jų šiaurinės populiacijos stambiausios, o pietinės smulkiausios. Stambiausios vištvanagių populiacijos gyvena Suomijoje.

Nuorodos

Vikiteka

Vikižodynas

• Lietuvos raudonoji knyga – vištvanagis (raudonojiknyga.lt)
• Lietuvos ornitologų draugija (birdlife.lt)
• Žiedavimas (ziedavimas.com)
• Paukščių pasaulis (orni.lt)
• The International Centre for Birds of Prey (icbp.org), anglų kalba
• Accipiter gentilis (google.com)