Raiboji pelėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Surnia ulula
Raiboji pelėda (Surnia ulula)
Raiboji pelėda (Surnia ulula)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Pelėdiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Strigiformes)
Šeima: Tikrosios pelėdos
(Wikispecies-logo.svg Strigidae)
Gentis: Raibosios pelėdos
(Wikispecies-logo.svg Surnia)
Rūšis: Raiboji pelėda
(Wikispecies-logo.svg Surnia ulula)
Raibosios pelėdos paplitimo zona
Raibosios pelėdos paplitimo zona

Raibosios pelėdos (lot. Surnia ulula, angl. Northern Hawk Owl, vok. Sperbereule) – pelėdinių (Strigidae) šeimos sutemų ir naktinių plėšriųjų paukščių gentis. Gentyje vienintelė rūšis – raiboji pelėda (Surnia ulula).

Kūno išmatavimai[taisyti | redaguoti kodą]

Raibosios pelėdos mažesnės už namines pelėdas. Ir kaip tarp daugelio pelėdinių paukščių rūšių, šių pelėdų patelės kiek didesnės už patinėlius.

Kūno ilgis 35-43 cm
Sparnai - 22-25,2 cm
Atstumas tarp išskleistų sparnų galų - 69-82 cm
Uodega 16,4-20,3 cm
Svoris - patinėliai sveria apie 270 g, patelės apie 320 g.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Ši pelėda labai panaši išvaizda ir elgsena į kai kuriuos vanagus, ypač į Accipiter cooperii, o Lietuvoje į paukštvanagį ar vištvanagį. Jos galva didelė, viršugalvis juosvas su apvaliomis baltomis dėmėmis. Nugarinė pusė tamsiai ruda, ant pečų didelės baltos dėmės. Skruostai balti su juodu apvadu. Snapas geltonas, virš jo juoda dėmė. Apatinė pusė balta, skersai juosvai dryžuota. Uodega ilga, nagai juodi.

Porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Išskiriami trys porūšiai:

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos žemynų vidutinių platumų (šiaurinėje dalyje) ir subarktinėse miškų zonose - taigoje. Šalys kuriose suka lizdus, tai Norvegija, Švedija, Suomija, Rusija, Kazachstanas, Kinija (Sindziangas), Kanada, JAV (Aliaska).

Lietuva gana toli pietuose nuo jos paplitimo arealo pietinių ribų, tad labai retai aptinkama tik paukščių migracijų metu ir Lietuvoje neperi.

Gyvenamas biotopas[taisyti | redaguoti kodą]

Lizdą įsirengia medžių uoksuose arba kitų plėšrių paukščių, varnų apleistuose lizduose. Perėti pradeda gana įvairiu metu, priklausomai nuo regiono. Ankščiausiai kiaušinius pradeda dėti kovo mėnesio pabaigoje, bet dauguma balandyje iki pat gegužės. Suomijoje kiaušinius dėti pradeda maždaug nuo kovo 30 ir iki pat birželio 23 d. Vidurio Kanadoje kiaušinius dėti pradeda maždaug taip pat nuo kovo 30 iki pat birželio 5 dienos. Niūfaundlende kiaušinius dėti pradeda gana vėlai - nuo gegužės 9 d. ir iki birželio 11 d. Dėtyje 4-9, kartais 10-13 baltų kiaušinių ir peri apie 25 dienas ir panašiai tiek pat laiko išsiritę pelėdžiukai praleidžia lizde, vėliau prieš išmokdami skraidyti slapstosi ant medžių šakų. Perėjimo metu patelė jausdama pavojų lizdą gina inirtingai ir puola net žmogų.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Jų mitybos racionas gana platus, minta įvairiais smulkiais žinduoliais bei smulkiais, kartais vidutinio dydžio (retkarčiais puola ir tetervinus) paukščiais. Į jų racioną iš smulkių žinduolių patenka lemingais, pelėnai, pelėmisžiurkėmis, paprastosios voverės, amerikiniai baltieji kiškiai, kitų kiškių rūšių jaunikliais ir panašiais žinduoliais, kurie aptinkami šių pelėdų gyvenamoje aplinkoje. Iš paukščių tai žvirbliais, kikiliais, karveliais, liepsnelėmis, varnėnais, startomis, jerubėmis, kurapkomis ir kartais tetervinais.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Raiboji pelėda – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka