Nuodėgulė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Melanitta fusca
Nuodėgulė (Melanitta fusca)
Nuodėgulė (Melanitta fusca)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Anseriformes)
Šeima: Antiniai
(Wikispecies-logo.svg Anatidae)
Gentis: Juodosios antys
(Wikispecies-logo.svg Melanitta)
Rūšis: Nuodėgulė
(Wikispecies-logo.svg Melanitta fusca)
Binomas
Melanitta fusca
Linnaeus, 1758

Nuodėgulė (lot. Melanitta fusca, angl. Velvet Scoter, vok. Samtente) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Lietuvoje pastebima per migraciją.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuodėgulė yra didesnė už didžiąją antį. Tai masyvi, trumpu kaklu ir stambiomis kojomis antis. Nuo juodosios anties skiriasi baltu sparnų veidrodėliu.

Patinas visas juodas, žalsvo metalo blizgesio. Pilvas juodais rusvas. Dėmė po akimis ir veidrodėlis ant sparnų balti. Snapo pamatinėje dalyje juodas pakilimas. Likusi snapo dalis oranžiškai geltona, nuo šnervių link snapo viršūnės eina dvi juodos juostelės. Kojos raudonos, plėvės juosvos. Rainelė pilkai balta su siauru juosvu žiedu išoriniame pakraštyje. Patelė tamsiai ruda, pilvas balsvas. Tarp snapo ir akių bei prie ausies yra dvi šviesios dėmės. Snapas juodas su juosvu nagu, be pakilimo. Kojos tamsiai raudonos. Rainelė ruda. Jaunikliai panašūs į patelę.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Kamčiatkos. Arealas šiaurėje siekia Europos arktinė pakrantę, Jamalo pusiasalį, Lenos, Kolymos žemupį. Į pietus paplitusi iki Baikalo, Altajaus, šiaurinio Kazachstano, Pečioros vidurupio, Estijos pajūrio. Aptinkama ir Šiaurės Amerikoje. Žiemoja Atlanto ir Ramiojo vandenyno pakrantėse.

Per migraciją užklysta į Lietuvos pajūrį.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasarą gyvena tundroje nedideliuose ežerėliuose, kurių pakraščiuose gausu asiūklių bei viksvų. Baltijos šalyse peri pajūrio lygumose ir nedidelėse salose. Žiemoja pajūryje, neužšąlančiose įlankose. Labai gerai plaukioja ir nardo. Sunkiai pakyla ir skrenda neaukštai.

Monogamas. Lizdą krauna ant žemės. Paprastai lizdas būna tarp senų žolių, krūmų ar akmenų. Dėtyje – maždaug 8 kiaušiniai. Peri apie 26 dienas. Jaunikliai vikrūs, gerai plaukioja ir nardo, bet auga gana lėtai. Dažnai kelių vadų jaunikliai jungiasi į vieną bendrą šeimyną, kurią vedžioja viena patelė.

Minta vėžiagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, smulkiomis žuvimis, moliuskais.

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.