Kukutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Upupa epops
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Common hoopoe - Upupa epops 06.jpg
Kukutis
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Ragasnapiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Bucerotiformes)
Šeima: Kukutiniai
(Wikispecies-logo.svg Upupidae)
Gentis: Kukučiai
(Wikispecies-logo.svg Upupa)
Rūšis: Kukutis
(Wikispecies-logo.svg Upupa epops)
Binomas
Upupa epops
Linnaeus, 1758
Paplitimas
Paplitimas
Kukučių (Upupa epops) paplitimo arealas pasaulyje:
     perimvietės
     sėslus
     žiemavietės

Kukučių (Upupa) genties kitos rūšys:

     Afrikiniai kukučiai
(Upupa africana) gyvena sėsliai
     Madagaskariniai kukučiai
(Upupa marginata) gyvena sėsliai

Kukutis, o Dzūkijoje žinomas kaip kukucis, luputis, tutlys[2] (lot. Upupa epops) – ragasnapinių paukščių (Bucerotiformes) būrio, kukutinių (Upupiidae) šeimos paukščių rūšis.

Kukutis skrydyje

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IOC World Bird List / v11.2, kurios sąrašus sudaro tarptautinė ornitologų sąjunga, išskiria 6 porūšius[3]:

  • Upupa epops epops Linnaeus, 1758; porūšis paplitęs Europoje, įskaitant pietinę centrinę Rusiją, šiaurės vakarų Afrikoje, šiaurės vakarų Kinijoje ir šiaurės vakarų Indijoje.
  • Upupa epops ceylonensis Reichenbach, 1853; porūšis paplitęs centrinėje, pietinėje Indijoje ir Šri Lankoje.
  • Upupa epops longirostris Jerdon, 1862; porūšis paplitęs šiaurės rytų Indijoje ir pietinėje Kinijoje, Indokinijoje ir Malakos pusiasalio šiaurinėje dalyje.
  • Upupa epops major Brehm, CL, 1855; porūšis paplitęs Egipte.
  • Upupa epops senegalensis Swainson, 1837; porūšis paplitęs Senegale, Gambijoje ir iki Somalio.
  • Upupa epops waibeli Reichenow, 1913; porūšis paplitęs Kamerūne ir iki šiaurės vakarų Kenijos ir šiaurinėje Ugandoje.

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitę Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Kukučiai gyvenantys vidutinių platumų klimato juostoje, ir iš dalies subtropikuose yra sezoniniai migrantai. Sėsliai gyvena jų Šiaurės Afrikos, Vakarų Afrikos, Pietų Azijos, Pietryčių Azijos populiacijos.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje savaime gyvena kukučių Upupa epops epops porūšis. Šalyje kukučiai reti, nuo 1989 m. įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą kaip 3 (R) kategorijos nykstanti rūšis. Šalyje aptinkami balandžiorugsėjo mėn. Paplitę labai netolygiai, dažnesni yra Pietų ir Rytų Lietuvoje, o Dzūkijoje aptinkama gausiausia Lietuvoje gyvenančios kukučių populiacijos dalis.

Tinkamiausios vietovės kukučiui yra ten, kur ūkininkaujama ekstensyviai ir naudojama kuo mažiau pesticidų. Kukutis nevengia žmonių aplinkos, ir kartais apsigyvena net žmonių sodybose, miškuose įsikūrusiuose kaimuose, greta ganyklų, pievų ar kirtaviečių, upių slėniuose, pamiškėse, miškų ir kirtaviečių pakraščiuose. Kukučiai ypač mėgsta vietas su žema žole, kadangi jie trumpomis kojomis ir dažniausiai maitinasi vaikštinėdamas žeme.

Žiemoja atogrąžų Afrikoje, kartais Pietų Europoje.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maždaug smilginio strazdo dydžio, nors dėl plačių sparnų atrodo didesnis. Kukučių kūno ilgis 26-32 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnugalių 42-46 cm, sveria 47-89 g[4] arba vidutiniškai apie 70 g. Skrydis lėtokas, banguotas, panašus į eurazinio kėkšto. Skrendantis primena drugį. Viršutinė kūno pusė molio spalvos. Nugara su skersinėmis juosvomis juostomis, antuodegis baltas. Sparnai su plačiomis baltomis juostomis. Uodega juoda. Apatinė kūno pusė rusva, o pilvas balsvas. Ant galvos turi dviejų eilių plunksnų išskleidžiamą kuoduką, kuris gali būti pakeltas arba priglaustas prie galvos. Kuodo plunksnos rudos su juodomis dėmėmis viršūnėje. Šis paukštis neturi pūkų. Kojos trumpos, bet stiprios. Lengvai vaikšto ir bėginėja žeme. Snapas ilgas 5-6 cm, lenktas, ylos formos.

Perėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ganėtinai drąsus ir judrus paukštis. Aktyvus dieną. Laikosi poromis[5] Peri uoksuose, taip pat lizdus kraunasi medžių plyšiuose, akmenų krūvose. Mėgsta apsigyventi ir žmonių iškeltuose inkiluose. Lizdą sudaro sauja šiaudelių, samanos, kelios plunksnos. Deda 5-6 (kartais net 12) baltų kiaušinių, peri (daugiausia patelė) 16-18 dienų, patinas ją maitina. Jaunikliai abiejų tėvų maitinami 22-25 dienas. Tėvai augančių jauniklių mėšlo iš lizdo nepašalina, tad kvapas atbaido nuo lizdo ir galimus plėšrūnus. Kartais peri 2 kartus per metus.

Gyvendami laisvėje, kukučiai išgyvena apie 10 metų.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta beveik išimtinai gyvūniniu maistu, daugiausia dideliais vabzdžiais bei jų lervomis, bei įvairiais bestuburiais, kurių ieško tik ant žemės. Naudodamasis ilgu snapu, kukutis patikrina visas vietas, kur gali aptikti mėšlavabalių, kurklių ir kitokio panašaus gyvio. Sunaikina daug žemės ūkiui žalingų vabzdžių, ypač karkvabalių, grambuolių vikšrų.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Upupa epops“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2020-08-14. 
  2. Ivanauskas, Tadas (1971). Pasaulio paukščiai. Vilnius. p. 196. 
  3. worldbirdnames.org / Mousebirds, Cuckoo Roller, trogons, hoopoes, hornbills; IOC World Bird List / v11.2
  4. oiseaux-birds.com / Hoopoe Upupa epops
  5. kukutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas kukutis