Žvyrė

Lagopus lagopus Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis
Žvyrės (Lagopus lagopus alascensis) porūšio patinas žiemos metu
Lagopus lagopus lagopus porūšio žvyrės patelė
Apsaugos būklė
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Vištiniai paukščiai ( Galliformes) Šeima: Tetervininiai ( Tetraonidae) Gentis: Žvyrės ( Lagopus) Rūšis: Žvyrė ( Lagopus lagopus)
Binomas
Lagopus lagopus Linnaeus, 1758
Sinonimai
Lagopus albus Lagopus medius Woldřich, 1893 Tetrao lagopus Linnaeus, 1758
Žvyrių paplitimo arealas Šiaurės pusrutulyje
Žvyrių paplitimo arealas Europoje: tik veisimosi metu (tamsiai mėlyna), sėsli, aptinkama ištisus metus (šviesiai mėlyna)
Žvyrių paplitimo arealas Šiaurės Amerikoje

Žvyrė, arba poparza, dar kitaip vadinama baltuoju tetervinu (Lagopus lagopus) – tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis (Galliformes).

Išvaizda

Lagopus lagopus scoticus porūšio žvyrių, 1832-1837 m. piešinys

Žvyrė žiemišku plunksnų apdaru (Aliaska)

Lagopus lagopus alascensis porūšio žvyrės jaunas patinėlis

Žvyrės lizdas ir kiaušiniai (Saloje (Suomija)

Žvyrės viščiukai Denalio nacionaliniame parke

Žvyrė didesnė už kurapką. Jos kūno ilgis 35—44 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 60-65 cm, kūno svoris 400—810 g. Patinai ir patelės beveik vienodo dydžio.

Vasarą nuo kitų paukščių skiriasi baltais sparnais. Per metus apdarą keičia keturis kartus. Patinas šeriasi keturis, patelė – tris kartus. Žiemą patino ir patelės kūnas visas baltas, tik uodega juoda su dviem baltomis vidurinėmis vairuojamosiomis plunksnomis. Pavasarį patino galva ir kaklas šeriasi ir tampa rudi. Vėliau nugara taip pat apauga juosvai rudomis plunksnomis, išmargintomis skersinėmis juostelėmis.Vasarą nugara kaštoninės spalvos, išmarginta smulkiais juodais ir palšais dryželiais. Pagurklis ryškiai rudas, krūtinė tamsesnė, pilvas baltas. Sparnai balti. Uodegos plunksnos juodos baltais galais, išskyrus keturias vidurines. Snapas juodas, antakiai raudoni. Kojos iki pat pirštų galų su plunksnomis.

Patelė panaši į patiną, beveik neturi pavasarinio apdaro. Vasarą – marga, rudenį apdaras panašus į patino, tik blankesnių spalvų. Jaunikliai panašūs į patelę, tik kiek rudesni. Jų plasnojamosios plunksnos pilkai rusvos su balsvais dryželiais. Pūkinis apdaras tankus. Pūkais taip pat apaugęs pastaibis ir pirštai. Kūno apatinė pusė rudai smėlinės spalvos, su šviesesne gerkle ir ryškesne krūtinės dalimi. Kūno vidus išmargintas rudomis dėmėmis, snapas tamsus.

Paplitimas

Žvyrės paplitimo arealas šiaurės pusrutulyje labai paltus. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas eina Arkties vandenyno pakrante. Į pietus paplitusi iki Sichote Alinio kalnų, šiaurinės Mongolijos, Altajaus, šiaurinio Kazachstano, šiaurinės Ukrainos, Pabaltijo, pietinės Skandinavijos. Gyvena Šiaurės Amerikoje. Sėsli beveik visame areale, išskyrus pačias šiauriausias jo dalis.

Introdukuotos Farerų salose ir Belgijoje. Kartais užklysta į Lenkiją.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje savaime buvo (arba yra) paplitęs Baltijos žvyrės (Lagopus lagopus rossicus) žvyrės porūšys. Lietuva yra pietiniame jų paplitimo arealo pakraštyje. Žvyrė yra tundrinio kraštovaizdžio sparnuotis. Lietuvoje gyveno samanotose, šlapiose aukštapelkėse. XX a. pradžioje žvyrių Lietuvoje buvo dar gana daug, ypač šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje, bet vėliau jų skaičius ėmė mažėti. Šiuo metu laikomasi nuomonės, jog žvyrių Lietuvoje nebėra.

Biologija

Žvyrės paprastai laikosi ant žemės, greitai bėgioja. Skrenda labai retai. Maitinasi taip pat ant žemės, tik retkarčiais tupia ant žemų medžių šakų. Aptinkama būreliais. Naktį kartais įsikasa į sniegą, kad prarastų mažiau šilumos. Kyla gana triukšmingai, skrenda greitai, dažnai plasnoja sparnais, pakaitomis sklendžia. Monogamas. Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Lizdą įsiruošia ant žemės. Dėtyje paprastai būna 6–10 kiaušinių. Patelė juos peri apie 23 dienas. Pūkuotus jauniklius greitai išveda iš lizdo, tada prie šeimynos prisijungia ir patinas. Maždaug 12–13 dienų jaunikliai jau pradeda skraidyti. Šeimos laikosi iki rudens, kartais prisijungdamos prie didesnių būrių.

Mityba

Minta beveik vien augaliniu maistu: augalų lapus, pumpurus, ūglius, žirginius, uogas. Vasarą lesa ir vabzdžius.

Porūšiai

Yra išskirta daug žvyrės porūšių, kurie išvardinti apačioje, tačiau kaip spėjama, ištikrųjų jų galbūt gerokai mažiau, kadangi vieni nuo kitų nedaug skiriasi. Išimtis yra tik škotinė žvyrė (Lagopus lagopus scotica), kuri nuo kitų gerokai išsiskiria. Sistematika paini ir sudėtinga nustatyti visus skirtingus porūšius, kadangi keletą kartų į metus, žvyrės keičia savo plunksninį apdarą.

• Europoje:

1. Lagopus lagopus hibernicus (Latham, 1787) - Gyvena Airijoje.
2. Lagopus lagopus scotica (Latham, 1787) - Škotinė žvyrė; Savaime paplitusi Britanijoje.
3. Lagopus lagopus variegatus Salomonsen, 1936 - Triondelagas (Trondheimas, Norvegija)
4. Lagopus lagopus lagopus (Linnaeus, 1758) - Fenoskandinė žvyrė; Fenoskandija, europinės dalies Rusijos šiaurė.
5. Lagopus lagopus rossicus Serebrovsky, 1926 - Baltijos žvyrė; Paplitusi Baltijos šalyse, Gudijoje, vidurio Rusijoje.

• Azijoje:

1. Lagopus lagopus birulai Serebrovsky, 1926 - Naujojo Sibiro sala
2. Lagopus lagopus koreni Thayer & Bangs, 1914 - Sibiras
3. Lagopus lagopus maior Lorenz, 1904 - Pietryčių Rusija, šiaurinė Kazachija ir pietvakarių Sibiras.
4. Lagopus lagopus brevirostris Hesse, 1912 - Altajaus ir Sajanų kalnai
5. Lagopus lagopus kozlowae Portenko, 1931 - vakarinė Mongolija
6. Lagopus lagopus sserebrowsky Domaniewski, 1933 - Rytų Sibiras
7. Lagopus lagopus kamtschatkensis Momiyama, 1928 - Kamčiatkos pusiasalis ir Kurilų salos
8. Lagopus lagopus okadai Momiyama, 1928 - Sachalinas

• Šiaurės Amerikoje:

1. Lagopus lagopus muriei Gabrielson & Lincoln, 1959 - Aleutų salos ir Kodiako sala
2. Lagopus lagopus alexandrae Grinnell, 1909 - Britų Kolumbija ir Aliaska
3. Lagopus lagopus alascensis Swarth, 1926 - Aliaska
4. Lagopus lagopus leucopterus Taverner, 1932 - Kanados Arktinis salynas
5. Lagopus lagopus albus (Gmelin, 1789) - šiaurinė Kanada
6. Lagopus lagopus ungavus Riley, 1911 - šiaurinis Kvebekas ir Labradoras
7. Lagopus lagopus alleni Stejneger, 1884 - Niufaundlandas

Pvadinimas kitomis kalbomis

Žvyrės pavadinimas kitomis kalbomis jų paplitimo areale:

• Baltų kalbomis: latviškai - Baltirbe arba teteris.
• Finougrų kalbomis: suomiškai - Riekko, livikų kalba - Meččykana, estiškai - Rabapüü, šiaurės samių kalba - Rievssat, komių permių kalba - Чочком бадьӧг (čočkom badjog).
• Slavų kalbomis: rusiškai - Белая куропатка (belaja kuropatka), gudiškai - Курапатка белая (kurapatka belaja) arba пардва (pardva).
• Germanų kalbomis: angliškai - Willow ptarmigan, taip pat willow grouse, škotiškai - Muir cock arba Muir foul, švediškai - Dalripa, novegiškai - Lirype, arba skogsrype, farerietiškai - Heiðarýpa.
• Keltų kalbomis: Vališkai - Grugiar.
• Romanų kalbomis: prancūziškai - Lagopède des saules arba perdrix blanche.
• Azijiečių kalbomis: kazachiškai - Аққұр, jakutiškai - Хабдьы, mongoliškai - Цагаан ахууна.
• Šiaurės Amerikos indėnų kalbomis: inupiakiškai - Aqargiq.

Taip pat skaityti

• Lietuvos paukščiai

Galerija

• 

  Knygos „Iduns kokbok“, kurios autorė Elisabeth Östman, piešinyje žvyrė pasidabinusi žiemos plunksniniu apdaru.

• 

  Žvyrė netoli Trumsės (Norvegija), 2008 m. balandis.

• 

  Žvyrė sniege

• 

  Žvyrės patelė netoli Saranpaulo (šiaurės rytų Uralo kalnai, Chantų Mansija)

• 

  Žvyrės patinas Aliaskos ir Jukono teritorijų pasienio

• 

  Žvyrė Kodiako saloje (Aliaska)

• 

  Fenoskandinės žvyrės (Lagopus lagopus lagopus) kiaušiniai

• 

  Škotinė žvyrė (Lagopus lagopus scotica)

• 

  Žvyrės piešinys Gudijos pašto ženkle

Šaltiniai

Vikiteka

• Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.

Nuorodos

• arkive.org / Red grouse (Lagopus lagopus) | Angliškai
• hbw.com / Willow Grouse Lagopus lagopus | Angliškai
• vogelprenten.nl / Chromolithografie van een Moerassneeuwhoen door A. Goering, 1898 | Olandiškai
• youtube.com / Moorschneehuhn, (Lagopus lagopus), willow grouse
• youtube.com / Willow Grouse/Red Grouse (Lagopus lagopus)
• youtube.com / Grouse ~ Red Grouse Bird Call