Žvyrė
| Lagopus lagopus Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis |
||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Žvyrė, patinas (Lagopus lagopus) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Lagopus lagopus Linnaeus, 1758 |
Žvyrė, arba poparza (lot. Lagopus lagopus, angl. Willow Grouse, vok. Moorschneehuhn) – tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis. Dar kitaip vadinamas baltuoju tetervinu.
Turinys
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žvyrė didesnė už kurapką. Vasarą nuo kitų paukščių skiriasi baltais sparnais. Per metus apdarą keičia keturis kartus. Patinas šeriasi keturis, patelė – tris kartus. Žiemą patino ir patelės kūnas visas baltas, tik uodega juoda su dviem baltomis vidurinėmis vairuojamosiomis plunksnomis. Pavasarį patino galva ir kaklas šeriasi ir tampa rudi. Vėliau nugara taip pat apauga juosvai
rudomis plunksnomis, išmargintomis skersinėmis juostelėmis.Vasarą nugara kaštoninės spalvos, išmarginta smulkiais juodais ir palšais dryželiais. Pagurklis ryškiai rudas, krūtinė tamsesnė, pilvas baltas. Sparnai balti. Uodegos plunksnos juodos baltais galais, išskyrus keturias vidurines. Snapas juodas, antakiai raudoni. Kojos iki pat pirštų galų su plunksnomis.
Patelė panaši į patiną, beveik neturi pavasarinio apdaro. Vasarą – marga, rudenį apdaras panašus į patino, tik blankesnių spalvų. Jaunikliai panašūs į patelę, tik kiek rudesni. Jų plasnojamosios plunksnos pilkai rusvos su balsvais dryželiais. Pūkinis apdaras tankus. Pūkais taip pat apaugęs pastaibis ir pirštai. Kūno apatinė pusė rudai smėlinės spalvos, su šviesesne gerkle ir ryškesne krūtinės dalimi. Kūno vidus išmargintas rudomis dėmėmis, snapas tamsus.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas eina Arkties vandenyno pakrante. Į pietus paplitusi iki Sichote Alinio kalnų, Mongolijos, Altajaus, šiaurinio Kazachstano, šiaurinės Ukrainos, Pabaltijo, pietinės Skandinavijos. Gyvena Šiaurės Amerikoje. Sėsli beveik visame areale, išskyrus pačias šiauriausias jo dalis.
XX a. pradžioje žvyrių Lietuvoje buvo dar gana daug, ypač šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje, bet vėliau jų skaičius ėmė mažėti. Šiuo metu laikomasi nuomonės, jog žvyrių Lietuvoje nebėra.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žvyrė yra tundrinio kraštovaizdžio sparnuotis. Lietuvoje gyveno samanotose, šlapiose aukštapelkėse.
Paprastai laikosi ant žemės, greitai bėgioja. Skrenda labai retai. Maitinasi taip pat ant žemės, tik retkarčiais tupia ant žemų medžių šakų. Aptinkama būreliais. Kyla gana triukšmingai, skrenda greitai, dažnai plasnoja sparnais, pakaitomis sklendžia. Monogamas. Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Lizdą įsiruošia ant žemės. Dėtyje paprastai būna 6–10 kiaušinių. Patelė juos peri apie 23 dienas. Pūkuotus jauniklius greitai išveda iš lizdo, tada prie šeimynos prisijungia ir patinas. Maždaug 12–13 dienų jaunikliai jau pradeda skraidyti. Šeimos laikosi iki rudens, kartais prisijungdamos prie didesnių būrių.
Minta beveik vien augaliniu maistu: augalų lapus, pumpurus, ūglius, žirginius, uogas. Vasarą lesa ir vabzdžius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
