Žvyrė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lagopus lagopus
Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis
Žvyrė (Lagopus lagopus alascensis)
Žvyrės (Lagopus lagopus alascensis)
porūšio patinas žiemos metu
Žvyrė (Lagopus lagopus lagopus)
Lagopus lagopus lagopus porūšio žvyrės patelė
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Vištiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Galliformes)
Šeima: Tetervininiai
(Wikispecies-logo.svg Tetraonidae)
Gentis: Žvyrės
(Wikispecies-logo.svg Lagopus)
Rūšis: Žvyrė
(Wikispecies-logo.svg Lagopus lagopus)
Binomas
Lagopus lagopus
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Lagopus albus
  • Lagopus medius Woldřich, 1893
  • Tetrao lagopus Linnaeus, 1758
Žvyrė (Lagopus lagopus)
Žvyrių paplitimo arealas Šiaurės pusrutulyje
Žvyrė (Lagopus lagopus)
Žvyrių paplitimo arealas Europoje:
tik veisimosi metu (tamsiai mėlyna),
sėsli, aptinkama ištisus metus (šviesiai mėlyna)
Žvyrė (Lagopus lagopus)
Žvyrių paplitimo arealas Šiaurės Amerikoje

Žvyrė, arba poparza, dar kitaip vadinama baltuoju tetervinu (lot. Lagopus lagopus) – tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis (Galliformes).

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lagopus lagopus scoticus porūšio žvyrių, 1832-1837 m. piešinys
Žvyrė žiemišku plunksnų apdaru (Aliaska)
Lagopus lagopus alascensis porūšio žvyrės jaunas patinėlis
Žvyrės viščiukai Denalio nacionaliniame parke

Žvyrė didesnė už kurapką. Jos kūno ilgis 35—44 cm, išskėstų abiejų sparnų ilgis 60-65 cm, kūno svoris 400—810 g. Patinai ir patelės beveik vienodo dydžio.

Vasarą nuo kitų paukščių skiriasi baltais sparnais. Per metus apdarą keičia keturis kartus. Patinas šeriasi keturis, patelė – tris kartus. Žiemą patino ir patelės kūnas visas baltas, tik uodega juoda su dviem baltomis vidurinėmis vairuojamosiomis plunksnomis. Pavasarį patino galva ir kaklas šeriasi ir tampa rudi. Vėliau nugara taip pat apauga juosvai rudomis plunksnomis, išmargintomis skersinėmis juostelėmis.Vasarą nugara kaštoninės spalvos, išmarginta smulkiais juodais ir palšais dryželiais. Pagurklis ryškiai rudas, krūtinė tamsesnė, pilvas baltas. Sparnai balti. Uodegos plunksnos juodos baltais galais, išskyrus keturias vidurines. Snapas juodas, antakiai raudoni. Kojos iki pat pirštų galų su plunksnomis.

Patelė panaši į patiną, beveik neturi pavasarinio apdaro. Vasarą – marga, rudenį apdaras panašus į patino, tik blankesnių spalvų. Jaunikliai panašūs į patelę, tik kiek rudesni. Jų plasnojamosios plunksnos pilkai rusvos su balsvais dryželiais. Pūkinis apdaras tankus. Pūkais taip pat apaugęs pastaibis ir pirštai. Kūno apatinė pusė rudai smėlinės spalvos, su šviesesne gerkle ir ryškesne krūtinės dalimi. Kūno vidus išmargintas rudomis dėmėmis, snapas tamsus.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvyrės paplitimo arealas šiaurės pusrutulyje labai paltus. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas eina Arkties vandenyno pakrante. Į pietus paplitusi iki Sichote Alinio kalnų, šiaurinės Mongolijos, Altajaus, šiaurinio Kazachstano, šiaurinės Ukrainos, Pabaltijo, pietinės Skandinavijos. Gyvena Šiaurės Amerikoje. Sėsli beveik visame areale, išskyrus pačias šiauriausias jo dalis.

Introdukuotos Farerų salose ir Belgijoje. Kartais užklysta į Lenkiją.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje savaime buvo (arba yra) paplitęs Baltijos žvyrės (Lagopus lagopus rossicus) žvyrės porūšys. Lietuva yra pietiniame jų paplitimo arealo pakraštyje. Žvyrė yra tundrinio kraštovaizdžio sparnuotis. Lietuvoje gyveno samanotose, šlapiose aukštapelkėse. XX a. pradžioje žvyrių Lietuvoje buvo dar gana daug, ypač šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje, bet vėliau jų skaičius ėmė mažėti. Šiuo metu laikomasi nuomonės, jog žvyrių Lietuvoje nebėra.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvyrės paprastai laikosi ant žemės, greitai bėgioja. Skrenda labai retai. Maitinasi taip pat ant žemės, tik retkarčiais tupia ant žemų medžių šakų. Aptinkama būreliais. Kyla gana triukšmingai, skrenda greitai, dažnai plasnoja sparnais, pakaitomis sklendžia. Monogamas. Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Lizdą įsiruošia ant žemės. Dėtyje paprastai būna 6–10 kiaušinių. Patelė juos peri apie 23 dienas. Pūkuotus jauniklius greitai išveda iš lizdo, tada prie šeimynos prisijungia ir patinas. Maždaug 12–13 dienų jaunikliai jau pradeda skraidyti. Šeimos laikosi iki rudens, kartais prisijungdamos prie didesnių būrių.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta beveik vien augaliniu maistu: augalų lapus, pumpurus, ūglius, žirginius, uogas. Vasarą lesa ir vabzdžius.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra išskirta daug žvyrės porūšių, kurie išvardinti apačioje, tačiau kaip spėjama, ištikrųjų jų galbūt gerokai mažiau, kadangi vieni nuo kitų nedaug skiriasi. Išimtis yra tik škotinė žvyrė (Lagopus lagopus scotica), kuri nuo kitų gerokai išsiskiria. Sistematika paini ir sudėtinga nustatyti visus skirtingus porūšius, kadangi keletą kartų į metus, žvyrės keičia savo plunksninį apdarą.

  1. Lagopus lagopus hibernicus (Latham, 1787) - Gyvena Airijoje.
  2. Lagopus lagopus scotica (Latham, 1787) - Škotinė žvyrė; Savaime paplitusi Britanijoje.
  3. Lagopus lagopus variegatus Salomonsen, 1936 - Triondelagas (Trondheimas, Norvegija)
  4. Lagopus lagopus lagopus (Linnaeus, 1758) - Fenoskandinė žvyrė; Fenoskandija, europinės dalies Rusijos šiaurė.
  5. Lagopus lagopus rossicus Serebrovsky, 1926 - Baltijos žvyrė; Paplitusi Baltijos šalyse, Gudijoje, vidurio Rusijoje.
  1. Lagopus lagopus birulai Serebrovsky, 1926 - Naujojo Sibiro sala
  2. Lagopus lagopus koreni Thayer & Bangs, 1914 - Sibiras
  3. Lagopus lagopus maior Lorenz, 1904 - Pietryčių Rusija, šiaurinė Kazachija ir pietvakarių Sibiras.
  4. Lagopus lagopus brevirostris Hesse, 1912 - Altajaus ir Sajanų kalnai
  5. Lagopus lagopus kozlowae Portenko, 1931 - vakarinė Mongolija
  6. Lagopus lagopus sserebrowsky Domaniewski, 1933 - Rytų Sibiras
  7. Lagopus lagopus kamtschatkensis Momiyama, 1928 - Kamčiatkos pusiasalis ir Kurilų salos
  8. Lagopus lagopus okadai Momiyama, 1928 - Sachalinas
  1. Lagopus lagopus muriei Gabrielson & Lincoln, 1959 - Aleutų salos ir Kodiako sala
  2. Lagopus lagopus alexandrae Grinnell, 1909 - Britų Kolumbija ir Aliaska
  3. Lagopus lagopus alascensis Swarth, 1926 - Aliaska
  4. Lagopus lagopus leucopterus Taverner, 1932 - Kanados Arktinis salynas
  5. Lagopus lagopus albus (Gmelin, 1789) - šiaurinė Kanada
  6. Lagopus lagopus ungavus Riley, 1911 - šiaurinis Kvebekas ir Labradoras
  7. Lagopus lagopus alleni Stejneger, 1884 - Niufaundlandas

Pvadinimas kitomis kalbomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvyrės pavadinimas kitomis kalbomis jų paplitimo areale:

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. „IUCN Red List - Lagopus lagopus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]