Baltaskruostė berniklė
Branta leucopsis | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Branta leucopsis Bechstein, 1803 |
Baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baltaskruostė berniklė gerokai didesnė už didžiąją antį. Iš toli atrodo dvispalvė – viršutinė pusė juodam apatinė – balta. Patino ir patelės kakta, skruostai ir dalis gerklės balti. Viršugalvis ir nugarinė kūno pusė juodi. Sparno dengiamosios plunksnos juodos, baltais kraštais. Kūno šonai pilkai rusvi su baltais skersiniai dryžiais. Kaklas ir pagurklis juodi, rainelė ruda. Jaunikliai daugiau rusvai juodi. Ant kaktos ir skruostų – rusvos dėmės. Vairuojamosios plunksnos su baltais taškeliais.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvena Grenlandijoje, Špicbergene, Naujojoje Žemėje, Norvegijos Lofotenų salose, nuo 1970-ųjų ir Švedijos Gotlando ir Elando salose. Žiemoja Vakarų Europos pakrantėse, ypač Vėzerio ir Emso upių žemupiuose. Rytų Fryzijoje. Lietuvoje aptinkama migracijų metu. Rūšis buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą iki 2019-ųjų metų.
Įtraukta į Europos sąjungos paukščių direktyvos pirmąjį priedą, todėl turi būti saugoma visose Europos sąjungos valstybėse.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Perėjimo laikotarpiu gyvena šiaurės kalvotame kraštovaizdyje. Daugiausia apsistoja stačiuose pajūrio skardžiuose, paupiuose. Migracijos laikotarpiu laikosi pajūrio užtakiuose, sekliuose pakraščiuose. Žiemoja taip pat pajūryje ir į žemyninę dalį užskrenda retai, atsitiktinai.
Sausumoje vikri, greitai bėgioja. Kartais, jei išsišėrusi, sugeba pabėgti nuo plėšrūnų. Puikiai plaukioja, bet nenardo. Skrydis lengvas ir greitas.
Peri kolonijomis, bet lizdai vienas nuo kito būna gana toli. Lizdo neslepia – sukrauna atviroje vietoje. Dėtyje paprastai būna 3–6 kiaušiniai, perimi maždaug 25 dienas. Tik išsiritę jaunikliai palieka lizdą, ir padedami suaugusiųjų ritasi žemyn, keliauja į gėlo vandens telkinius.
Lesa įvairią žolinę augaliją, mėgsta viksvas, šliaužiantįjį vėdryną, dobilus. Taip pat lesa bestuburius: vėžiagyvius, moliuskus, vabzdžius.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kiaušiniai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.