Cyplė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Anas penelope
Cyplė (Anas penelope)
Cyplė (Anas penelope)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Anseriformes)
Šeima: Antiniai
(Wikispecies-logo.svg Anatidae)
Gentis: Plaukiojančios antys
(Wikispecies-logo.svg Anas)
Rūšis: Cyplė
(Wikispecies-logo.svg Anas penelope)
Binomas
Anas penelope
Linnaeus, 1758

Cyplė (lot. Anas penelope, angl. Wigeon, vok. Pfeifente) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Migracijų metu viena dažnesnių ančių.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cyplė mažesnė už didžiąją antį. Patino kakta ir viršugalvis balsvai gelsvi. Kita galvos dalis ir kaklas kaštonininės spalvos, aplink akis išmargina smulkiomis juodomis dėmelėmis. Viršutinė kūno dalis pila su smulkiu skersiniu raštu. Antuodegio vidurys baltas, šonai juodi. Didelė dalis viršutinių sparno dengiamųjų plunksnų baltos. Pagurklis ir dalis krūtinės rausvai pilki. Kūno šonai su pilkais ruoželiais. Pilvinė pusė balta. Snapas ir kojos tamsiai pilkos spalvos. Rainelė ruda.

Patelės nugarinė pusė ruda, galva išmarginta tamsiomis dėmelėmis, nugaros plunksnų kraštai šviesūs. Nugarinė pusė ruda su ryškiai rudais plunksnų pakraščiais. Jaunikliai panašūs į patelę.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Euraijoje cyplė paplitusi nuo Skandinavijos iki Ochotsko jūros. Arealas sieka Barenco jūrą, Kanino, Jamalo, Taimyro pusiasalius, šiaurines Anadyrio baseino sritis. Į pietus paplitusi iki Chankos ežero, Baikalo, Mongolijos, Altajaus, Šiaurės Kazachstano, Volgos vidurupio, pietinės Skandinavijos. Gyvena Britų, Islandijos salose. Žiemoje Vakarų Europoje, Viduržemio jūros pakrantėse, pietinėje ir pietrytinėje Azijoje.

Lietuvoje pastebimos per migraciją, daug cyplių skrenda per Nemuno žemupį, Baltijos pajūrį. Dideli būriai čia sustoja pailsėti, pasimaitinti.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cyplės cyptelėjimas

Veisimosi periodu cyplės apsistoja sekliuose vandenyse, kuriuose gausu augalijos, salelių. Dažnai pasitenkina nedideliais tvenkinėliais, pelkutėmis, paežerių pievomis. Gyvena ir atviruose, ir miškinguose plotuose.

Perėjimo laikotarpiu patinai telkiasi į didelius būrius ir ieško tinkamų šėrimviečių. Skrisdamos cyplės šaukia, todėl jas lengva atpažinti. Iš plaukiojančių ančių bene geriausios skraiduolės. Mėgsta prisijungti prie kitų rūšių ančių.

Lizdus patelės slepia tarp senos žolės, po krūmų šakomis, ant kupstų. Dėtyje paprastai būna 7–10 kiaušinių, jų svoris – apie 45 gramus. Perėjimo laikas – apie 22 dienas. Jaunikliai labai sparčiai auga, jau 45 gyvenimo dieną skraido.

Minta augaliniu maistu. Cyplės dažnai laikosi prie laukių ir kitų nardančių vandens paukščių, todėl dažnai atima iš jų dalį sužvejoto grobio. Šiaurėje cyplės minta miško uogomis.


Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.