Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Vakarinis kurtinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kurtinys)
Jump to navigation Jump to search
Tetrao urogallus
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Kurtinys (Tetrao urogallus)
Vakarinių kurtinių patinas
Vakarinio kurtinio balsas
Kurtinys (Tetrao urogallus)
Vakarinių kurtinių patelė
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Vištiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Galliformes)
Šeima: Fazaniniai
(Wikispecies-logo.svg Phasianidae)
Pošeimis: Phasianinae
(Wikispecies-logo.svg Phasianinae)
Triba: Tetervininiai
(Wikispecies-logo.svg Tetraonini)
Gentis: Kurtiniai
(Wikispecies-logo.svg Tetrao)
Rūšis: Vakarinis kurtinys
(Wikispecies-logo.svg Tetrao urogallus)
Binomas
Tetrao urogallus
Linnaeus, 1758
Paplitimas
Vakarinis kurtinys (Tetrao urogallus)
Vakarinių kurtinių apytikslis paplitimo arealas Europoje
Vakarinis kurtinys (Tetrao urogallus)
Vakarinių kurtinių apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje. Rytinė arealo dalis įskaitant Vidurio Sibirą yra mažasnapių kurtinių (Tetrao urogalloides) populiacijos dalis

Vakarinis kurtinys, tradiciškai – kurtinys[2] (Tetrao urogallus) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių rūšis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakariniai kurtiniai paplitę Europoje nuo Pirėnų kalnų ir tęsiasi iki Vidurio Sibiro vakarinių pakraščių.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarinių kurtinių patinai yra vieni iš stambiausių Lietuvos miškų paukščių – beveik kalakuto dydžio. Atstumas tarp išskleistų sparnų abiejų galų 87-125 cm[3] – patino didesnis, patelės mažesnis. Uodega apvali, sparnai platūs, kojos apaugusios plunksnomis.

Patinas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patinų kūno ilgis apie 87 cm, svoris 3,900-4,300 kg, maksimaliai iki 6,500 kg.[3] Galva, kaklas, kūno šonai ir apatinė dalis bei antuodegis juodi. Sparnai, uodega ir nugara rudi. Krūtinė žvilga žalsvu ar melsvu atspalviu. Sparnuose yra dėmių. Smakro plunksnos ilgesnės už kitas galvos plunksnas, todėl, kai paukštis jas pašiaušia, atrodo lyg esąs su barzda. Virš akių – nedidelės odinės raudonos spalvos dėmės (vad. papuošalais).

Patelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patelės daug smulkesnės už patiną – jų kūno ilgis apie 60 cm, svoris 1,700-2,000 kg[3] – 2,000 kg yra riba.[4] Viršutinė kūno dalis tamsiai ruda su baltomis ir gelsvai rudomis dėmėmis. Apatinė – šviesiai pilka. Kaklas ir krūtinė rudi. Uodega juosvai ruda ir su balsvai pilkomis vairuojamųjų plunksnų viršūnėmis.

Jaunikliai iki pirmojo šėrimosi panašūs į pateles.

Judėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greitai ir lengvai bėgioja žeme. Kyla labai triukšmingai, tankiai mosuodami sparnais. Skrenda tiesia linija. Tupia medžiuose ir ant žemės.

Gyvensena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poligamas. Kovo-balandžio mėnesiais ruošia tuoktuves. Tuoktuvėms patinai pasirenka brandžių ar bręstančių pušynų aikšteles, aukštapelkių saleles bei pakraščius. Žiemos pabaigoje sniege išraižyti rėžiai rodo kurtinių ruošimąsi tuoktuvėms. Tuoktuves kelia labai anksti ryte, dar neprašvitus, tupėdami medžiuose ar vaikščiodami žeme.

Po tuoktuvių patelės netoliese ant žemės krauna lizdus. Balandyje-gegužėje deda 6-8,[5] kartais iki 10 balsvai rusvus, rudai arba rausvai dėmėtus, taškuotus kiaušinius. Peri 24–29 paras. Jaunikliai – viščiukiniai, minta vabzdžiais, uogomis, lapeliais, pumpurais, žiedais. Nuo išsiritimo, per 24–29 dienas jaunikliai išmoksta skraidyti.[5]

Suaugę vakariniai kurtiniai lesa uogas (mėlynes, girtuokles, avietes, katuoges, gervuoges), pumpurus, lapus, vabzdžius, kirmėles, moliuskus. Rudenį išskrenda į pamiškes. Ten renka sėklas, akmenėlius (virškinimui), kadagio uogas, drebulių lapus. Patinai žiemą lesa pušų spyglius, patelės – beržų, alksnių žirginėlius ir pumpurus.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarinių kurtinių populiacija XX a. gerokai sumažėjo, negausi rūšis, gyvena daugiau Pietryčių ir Rytų Lietuvos miškuose. Globojamas. Gyvenamosiose ir tuoktuvių teritorijose ribojama ūkinė veikla. Įrašytas į Lietuvos Raudonąją Knygą.

Kurtinių biotopas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena mišriuose eglės-pušies medynuose, aukštapelkių ir pereinamojo tipo pelkių aplinkoje. Mėgsta miško aikšteles, pieveles, kirtavietes, gaisravietes.

Ištisus metus Lietuvoje sėsliai gyvena pamėgtuose miškuose, migruoja tik ieškodamas maisto, ramybės ir saugumo.

Medžioklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medžioti draudžiama.

Vakarinių kurtinių skaičius Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1934 1939 1948 1958 1968 1978 1988 1998
nd 857 380 720 nd 790 425 nd

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas kurtinys
  1. „IUCN Red List - Tetrao urogallus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. terminai.vlkk.lt / Vakarinis kurtinys
  3. 3,0 3,1 3,2 oiseaux-birds.com / Western Capercaillie Tetrao urogallus
  4. ec.europa.eu / Tetrao urogallus
  5. 5,0 5,1 luontoportti.com / Capercaillie Tetrao urogallus
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2007, T. 11
  • A.Navasaitis, K.Pėtelis „Medžioklė“. ISBN 9986-756-38-3

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.