Raudonkojis sakalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Falco vespertinus
Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus)
Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus) - patinėlis
Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus)
Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus) - patelė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Sakaliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Falconiformes)
Šeima: Sakaliniai
(Wikispecies-logo.svg Falconidae)
Pošeimis: Sakalai
(Wikispecies-logo.svg Falconinae)
Gentis: Tikrieji sakalai
(Wikispecies-logo.svg Falco)
Rūšis: Raudonkojis sakalas
(Wikispecies-logo.svg Falco vespertinus)
Binomas
Falco vespertinus
Linnaeus, 1766
Raudonkojo sakalo paplitimas: geltona – perėjimo vietos, mėlyna – žiemojimo vietos
Raudonkojo sakalo paplitimas:
geltona – perėjimo vietos,
mėlyna – žiemojimo vietos
Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus) - patinėlis
Raudonkojo sakalo (Falco vespertinus) kiaušinis

Raudonkojis sakalas (lot. Falco vespertinus, angl. Red-footed Falcon, vok. Rotfußfalke) – sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nedideli, ilgais sparnais paukščiai. Kūno ilgis: 27–32 cm, patinų svoris: 115–190 g, patelių svoris: 130–197 g, išskleistų abiejų sparnugalių atstumas: 65–77 cm[1]. Suaugę patinai melsai pilki, rudomis kojų blauzdų plunksnomis, patelės pilkai rudos. Kojos rausvos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena Europos žemyno pietryčiuose, Sibiro pietvakariuose, Šiaurės Kazachstane. Prieš žiemą migruoja į Afrikos pietus.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą ši rūšis Lietuvoje oficialiai buvo užregistruota XX a. aštuntame dešimtmetyje, kuri yra netoli jų šiaurės vakarinės išplitimo arealo ribos. Tad jų populiacija Lietuvoje negausi ir daugiausia stebimi per migracijas - vėlai pavasarį ir anksti rudenį. Stebimi įvairiose Lietuvos vietose, tačiau daugiausia, 2015 m. virš 30 raudonkojų sakalų buvo stebėta Žuvinto palių pakraštyje [2]. Duomenų apie mūsų šalyje perinčius šiuos paukščius nėra. Artimiausios nuo Lietuvos jų perimvietės yra Ukrainos, Rumunijos ir Vengrijos stepių teritorijose.

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Peri kolonijomis aukštai medžiuose, apleistuose varninių paukščių lizduose. Dviejų dienų intervalu deda 2-4 kiaušinius, kuriuos pasikeisdami peri abu tėvai. Per 27-28 dienas išsikala jaunikliai. Dar po 27-30 jaunikliai paalieka lizdą bei dar po savaitės jie tampa savarankiški[3]. Rugsėjo mėnesį prieš migraciją buriuojasi.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Migrantas - prieš žiemą migruoja į Afrikos žemyno pietus. Laikosi būreliais. Nebaikštus - žmonių aplinkos nevengiantis paukštis.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maitinasi įvairiausiais smulkiais atviro kraštovaizdžio smulkiais gyvūnėliais – žiurkėniniais graužikais, stambesniais vabzdžiais, nedideliais driežais.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laisvėje išgyvena apie 13 metų, laikomi žmonių iki 18 metų.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka