Žuvys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pisces
Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias)
Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias)
kitų žuvų apsuptyje,
prie Meksikai priklausančios Gvadalupės salos
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)

Žuvys – šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai, turintys žiaunas, neporinius (nugaros, pauodegio ir uodegos) ir porinius (krūtinės ir pilvo) pelekus. Žemės gėluose ir sūriuose vandenyse, priklausomai nuo klasifikacijos kriterijų, mokslui žinoma nuo maždaug 28 100 iki 32 500 žuvų rūšių.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūno forma verpstiška, odoje turi gleivių liaukas. Galvos smegenis sudaro penki skyriai (geriau išsivysčiusios smegenėlės, uodžiamosios skiltys ir skonio svogūnėliai). Žuvys turi porines šnerves, vidinę ausį ir šoninę liniją. Kraujo apytakos ratas vienas, širdis iš dviejų kamerų (vieno prieširdžio ir skilvelio; išimtis – dvikvėpės žuvys, kurios turi 2 kraujo apytakos ratus ir 3 kamerų širdį). Kraujotakos sistema uždara, širdyje būna tik veninis kraujas. Šalinimo sistemą sudaro inkstai, išsidėstę išilgai stuburo, kūno ertmėje. Žuvys skirtalytės, turi porinius lytinius organus.

Dydis labai skirtingas – nuo kelių centimetrų iki 15 m ilgio (bangininis ryklys).

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senesnėje literatūroje žuvys buvo laikomos klase arba superklase Pisces. Tobulėjant biologinei sistematikai ir genetinių tyrimų tikslumui, paaiškėjo, kad žuvys į ją nepatenka, tai yra, bet kokia klada, kuri apimtų visus gyvūnus populiariai laikomus žuvimis, turi kartu apimti ir ne žuvis. Kitu atveju į ją nepatektų ir dalis žuvų. Šiuo metu biologinėje sistematikoje klados žuvys nebėra visai.[1]

Senesnėje sistematikoje buvo išskiriamos 5 žuvų klasės, iš kurių 2 išnykusios †:

Lietuvos žuvys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įskaitant gėlavandenes ir jūrines žuvis, Lietuvoje aptinkamos apie 85 jų rūšys.

Kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad žuvys nejaučia skausmo. Mokslininkų atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad žuvys skausmą jaučia, nes tirtos rūšys turi skausmo receptorius bei veikiamos žalingų stimulų, išgyvena fiziologinius bei elgesio pokyčius, atitinkančius gyvūno skausmo charakteristikas[2]. Tačiau nepaisant įvairių tyrimų, nėra prieita vieningos nuomonės.

Žuvis yra vienas iš krikščionybės simbolių.

Portal
Vikisritis: Žuvys
Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Harry W. Greene ( 1998 sausis). „We are primates and we are fish: Teaching monophyletic organismal biology“. Integrative Biology: Issues, News, and Reviews. 1 (3): 108–111. doi:10.1002/(sici)1520-6602(1998)1:3<108::aid-inbi5>3.0.co;2-t. ISSN 1520-6602.
  2. bbc.co.uk / Fish do feel pain, scientists say | By Alex Kirby, BBC News Online environment correspondent, 30 April, 2003

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]