Vaisius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis straipsnis apie augalų organą, apie žmogaus gemalą nuo placentos susidarymo iki gimimo, žiūrėkite straipsnį Žmogaus vaisius.
Arbūzų vaisiai

Vaisiusmagnolijūnų organas, kuriame; sėkmingai apvaisinus, vystosi sėklos. Vaisius sudarytas iš apyvaisio ir sėklų. Jis formuojasi iš peržydėjusio žiedo dalies – stipriai padidėjusios mezginės, gaubiančios sėklas. Brandindami sėklas augalai išnaudoja daug energijos.

Augalai turi įvairių priemonių vaisiams ir sėkloms platintis. Juos išplatina vėjas, vanduo ir gyvūnai. Dažniausiai ryškių spalvų arba skanūs vaisiai privilioja gyvūnus, ir taip sėklos nukeliauja tolyn. Iš nunykusių žiedo dalių kartais lieka įvairiai pakitę dariniai: plaukelių kuokštai – skristukai – vėjo išnešiojami vaisiai (raganės, šilagėlės vaisiai), kabliukai, kuriais prisitvirtina prie gyvūno kailio ar plunksnų ir taip išplatinami (žiognagės vaisiai), taurelė (žemuogė, avietė) ir pan.

Skirstymas pagal kilmę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirstymas pagal apyvaisio pobūdį,[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausieji vaisiai:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausieji vaisiai nunokę turi apie 10-15 proc. vandens. Apyvaisis apsaugo jaunas sėklas nuo išdžiūvimo ir įvairių pažeidimų. Tuo pačiu jis padeda išbyrėti pribrendusioms sėkloms (jam plyštant, susiraitant, sutrupant).

Sultingieji vaisiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sultingieji vaisiai nunokę turi apie 70-90 proc. vandens ir yra ryškiai spalvoti. Apyvaisis sudarytas iš dviejų arba trijų sluoksnių. Jei yra du sluoksniai, tai vidinis sultingas, o išorinis – sausas (uogų), jei trys sluoksniai – vidinis kietas, vidurinis sultingas, išorinis sausas.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka