Ledinė antis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Clangula hyemalis
Ledinė antis (Clangula hyemalis)
Ledinė antis (Clangula hyemalis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Anseriformes)
Šeima: Antiniai
(Wikispecies-logo.svg Anatidae)
Gentis: Ledinės antys
(Wikispecies-logo.svg Clangula)
Rūšis: Ledinė antis
(Wikispecies-logo.svg Clangula hyemalis)
Binomas
Clangula hyemalis
Linnaeus, 1758

Ledinė antis (lot. Clangula hyemalis, angl. Long-tailed Duck) - žąsinių (Anseriformes) būrio vienintelis Clangula genties paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nedidelė, maža, apvalia galva ir trumpu snapu antis. Patino nugarinė pusė, sparnai ir krūtinė juodai rudi. Galvos šonai pilki, kaklo šonai viršuje juodi, apačioje rudi. Kitos galvos ir kaklo dalys baltos. Uodega smaili, labai ilga. Pilvas, antuodegis ir pauodegys balti. Snapas juodas su geltona juostele. Kojos pilkos. Rainelė raudona. Patelė pilkesnė už patiną. Jos galva ir kaklas balti su pilkomis plunksnomis. Nugara rusva, pilvinė pusė balta. Snapas juodas. Kojos žalsvai juodos. Žiemą patino galva ir kaklas gelsvai balti, pilko atspalvio. Kaklo šonai rudi, pečiai balti. Patino plunksnų apdaras gana įvairus, nes jis šeriasi net 3 kartus per metus. Jaunikliai panašūs į patelę, bet ne tokių ryškių spalvų.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Beringo jūros pakrančių. Šiaurėje arealas siekia Arkties vandenyno pakrantę. Į pietus paplitusi iki pietinės miškatundrės. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Islandijoje, daugelyje Arkties vandenyno salų. Žiemoja piečiau esančių jūrų pakrantėse.

Aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje. Dažna Baltijos jūros pakrantėse.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tipiškas tundros paukštis. Gyvena ir peri prie ežerų. Per migraciją ilsisi jūros pakrantėse. Lizdą įsiruošia sausoje vietoje netoli vandens. Jį suka dažniausiai tundros žemaūgių medžių, retų krūmų priedangoje arba viksvų kupstuose. Vienoje dėtyje paprastai būna 6–7 kiaušiniai, sveriantys po maždaug 40 gramų. Patelė uoliai peri apie 23 dienas. Ypač nesitraukia nuo lizdo paskutinėmis dienomis.

Ką tik išsiritę jaunikliai kelias dienas būna lizde, paskui patelė juos vedasi į tundrą prie viksvynais apaugusių ežerų. Jaunikliai paprastai jungiasi į bendrus būrius. Kartais dvi patelės vedžioja net 20 ančiukų. 35 dienų amžiaus jaunikliai jau skraido ir būna savarankiški.

Perimvietėse minta vėžiagyviais, moliuskais, lervomis, smulkiomis žuvytėmis. Augalinį maistą lesa retai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.