Paukščių giedojimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baltasprandės gervės pora gieda kartu, idant sustiprintų poros ryšius bei atbaidytų konkurentus.

Paukščiai įvairiais garsais ir giedojimu dažniausiai palaiko tarpusavio ryšius, vilioja kitos lyties individą ar atbaido nuo perėjimo vietos konkurentą. Tokie garsai, ir taip pat sudėtingas čiulbėjimas, dažniausiai paveldimi. Tačiau daugelio giesmininkų čiulbėjimui turi įtakos ir pašaliniai garsai. Juos dar lizduose jaunikliai įsimena iš čiulbėjusių gentainių ar net kitų paukščių.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paukščių giesmės skirstomos į tris rūšis:[1]

  • Tuoktuvių giesmės – jomis patinai bando atkreipti patelių dėmesį;
  • Komunikaciniai paukščių balsai – jais tiesiog bendraujama, pavyzdžiui, vabzdžių, sliekų aptikimo atveju ir pan.;
  • Pavojaus garsas – tam tikras plonas arba triukšmingas garsas, kurį supranta visi aplinkiniai paukščiai. Jais perspėjama apie plėšrūnus ir pan.

Kai kurie paukščiai neturi įmantrių tuoktuvių giesmių. Pavyzdžiui, jūriniai ereliai, vietoj to atlieka kokį akrobatinį manevrą danguje ir taip bando atkreipti partnerės dėmesį. Kai kurie paukščiai šokinėja, strikinėja aplinkui. Dar kiti turi dailias plunksnas, jiems užtenka jomis pamojuoti.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kokią žalą daro žmonės, lesindami paukščius“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-07-03.