Pelėsakalis
| Falco tinnunculus Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pelėsakalis (Falco tinnunculus) |
||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Falco tinnunculus Linnaeus, 1758 |
Paprastasis pelėsakalis arba pelėsakalis (lot. Falco tinnunculus, angl. Common Kestrel, vok. Turmfalke) – sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis.
Gyvena didžiojoje Eurazijos dalyje. Šiaurėje arealas siekia Baltąją jūrą, vidurinį Uralą, Obės vidurupį, Ochotsko jūrą, pietuose - Tonkino įlanką, Mianmarą, pietų Himalajus, Artimuosius Rytus, Viduržemio jūrą. Žiemoja Afrikoje, Pietų Azijoje, Pietų ir vakarų Europoje.
Lietuvoje dažnas. Sutinkamas Anykščių, Kauno, Varėnos, Šakių, Šilutės ir kt. rajonuose.
Peri pamiškėse, laukų giraitėse, sodybų želdiniuose, parkuose. Dideliuose miškuose renkasi vietas prie kirtimų, aikščių, pelkių, pievų. Apsigyvena kitų paukščių lizduose, inkiluose, drevėse. Deda 4-6 gelsvus, dėmėtus kiaušinius. Peri 28-30 dienų.
Maisto ieško laukuose, ganyklose, pelkėse, kirtavietėse. Gaudo pelinius graužikus, driežus, smulkius paukščius, vabzdžius[1].
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 1., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
|
|||||||||||||||||||||||
