Tetervininiai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Tetraonini | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 "Lagopus muta japonica" porūšio tundrinė žvyrė pasidabinusi vasarišku plunksninių apdaru, tupinti ant Cubakuro kalno (Nagano prefektūra, Japonija) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Tetraonini Leach, 1820 | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
|
.jpg)
Tetervininiai (Tetraonini) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos triba. Pagal ankstesnes paukščių klasifikacijas, tetervininių tribos gentys buvo priskirtos Tetraoninae pošeimiui ir Tetraonidae šeimai.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Priklausomai nuo rūšių, tetervininiai paplitę Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vidutinio, subpoliarinio, poliarinio klimato juostose. Tundrinės žvirės (Lagopus muta) paplitusios toliausiai į šiaurę ir gyvena šiaurinėje Grenlandijoje iki 83° šiaurės platumos paralelės, tuo tarpu didieji preriniai tetervinai (Tympanuchus cupido) paplitę piečiausiai ir jų pietinės populiacijos gyvena pietų Teksase iki 28° šiaurės platumos paralelės.
Buveinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvena miškuose, aukštapelkėse, kalnų šlaituose, tundroje.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vidutinio dydžio ir dideli paukščiai. Patinai yra stambesni už pateles, o vakarinio kurtinio patelės dvigubai mažesnės už patinus.
Tetervininių šnervės apaugusios plunksniškais pūkeliais. Kojos iki pat pirštų apaugusios plunksnomis, o žiemai pirštai apaugę plunksnų pūkeliais. Taip pat žiemai pirštų šonai apauga smulkiais į odą panašiais pektinais - kurie yra prisitaikymas vaikščioti po sniegą, ant jo išsilaikyti, taip pat padeda įsikibti į apledėjusias medžių ir krūmų šakas, kai žiemą jie maitinasi tuopų ir kitų rūšių pumpurais. Pavasaryje šios ant pirštų šonų į odą panašios ataugos - pektinai, jiems išnyksta. Skirtingai nuo kitų vištinių paukščių paukščių, tetervininiai neturi kaulinių ataugų.
Triboje stambiausi yra vakariniai kurtiniai, kurių kūno ilgis apie 87 cm, svoris 3,900-4,300 kg, maksimalus iki 6,500 kg.[1]
Tarpgentiniai mišrūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalis rūšių priklausiančių skirtingoms gentims tarpusavyje poruojasi. Rusijoje yra įrodytų faktų, kad euraziniai tetervinai (Lyrurus tetrix) su paprastosiomis jerubėmis (Tetrastes bonasia) veda mišrūnus, kas natūraliai gamtoje yra labai retas atvejis, kadangi šios rūšys priklauso dviem skirtingoms gentims – Lyrurus ir Tetrastes. Lietuvoje ir kituose regionuose kartais pasitaiko poravimosi atvejų tarp vakarinių kurtinių patinų ir eurazinių tetervinų patelių, kurių mišrūs palikuonys vadinami gargatūnais.[2]
Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tribai priskiriama 10 genčių. Kitose klasifikacijose šiai tribai kartais priskiriamos dar dvi gentys - kalakutai (Meleagris) ir koklai (Pucrasia).
Genčių ir rūšių sąrašas:
- Bonasa Stephens 1819 – Apykaklėtosios jerubės;
- Bonasa umbellus (Linnaeus, 1766) - Apykaklėtoji jerubė;
- Tetrastes Keyserling & Blasius 1840 – Jerubės;
- Tetrastes bonasia (Linnaeus, 1758) - Paprastoji jerubė;
- Tetrastes sewerzowi Przewalski, 1876 - Severcovo jerubė;
- Centrocercus Swainson 1832 – Šalavijiniai tetervinai;
- Centrocercus minimus Young et al., 2000 - Mažasis šalavijinis tetervinas, kitomis kalbomis vadinamas Gunisono tetervinu;
- Centrocercus urophasianus (Bonaparte, 1827) - Didysis šalavijinis tetervinas;
- Dendragapus Elliot 1864 – Tamsieji tetervinai;
- Dendragapus fuliginosus (Ridgway, 1873) - Vakarinis tamsusis tetervinas;
- Dendragapus obscurus (Say, 1823) - Rytinis tamsusis tetervinas;
- Tympanuchus Gloger 1841 – Preriniai tetervinai;
- Tympanuchus phasianellus (Linnaeus, 1758) - Aštriauodegis prerinis tetervinas;
- Tympanuchus cupido (Linnaeus, 1758) - Didysis prerinis tetervinas;
- Tympanuchus pallidicinctus (Ridgway, 1873) - Mažasis prerinis tetervinas;
- Lagopus Brisson 1760 – Žvyrės;
- Lagopus lagopus (Linnaeus, 1758) - Paprastoji žvyrė;
- Lagopus muta (Montin, 1776) - Tundrinė žvyrė;
- Lagopus leucura (Richardson, 1831) - Baltauodegė žvyrė;
- Falcipennis Elliot 1864 – Sibiriniai egliniai tetervinai;
- Falcipennis falcipennis (Hartlaub, 1855) - Sibirinis eglinis tetervinas;
- Canachites Stejneger, 1885 – Kanadiniai egliniai tetervinai;
- Canachites canadensis (Linnaeus, 1758) - Kanadinis eglinis tetervinas;
- Tetrao Linnaeus 1758 – Kurtiniai;
- Tetrao urogallus Linnaeus, 1758 - Vakarinis kurtinys;
- Tetrao urogalloides Middendorff, 1853 - Mažasnapis kurtinys;
- Lyrurus Swainson 1832 – Tetervinai;
- Lyrurus tetrix (Linnaeus, 1758) - Eurazinis tetervinas;
- Lyrurus mlokosiewiczi Taczanowski, 1875 - Kaukazinis tetervinas;
Lietuvos tetervininių rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje natūraliai gyvena 4 rūšys:
- Paprastoji jerubė (Tetrastes bonasia)
- Paprastoji žvyrė (Lagopus lagopus); nuo 2003 m. Lietuvos raudonojoje knygoje priskirta prie išnykusių rūšių 0 (Ex) kategorijos.[3]
- Eurazinis tetervinas (Lyrurus tetrix). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
- Vakarinis kurtinys (Tetrao urogallus). Rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ oiseaux-birds.com / Western Capercaillie Tetrao urogallus
- ↑ Bronius Šablevičius, Lietuvos paukščiai Aukštaitijos nacionalinio parko gamtoje | Kaunas, leidykla „Lututė“ ISBN 978-9955-37-173-1, 2014; 88 psl. Tetervinas
- ↑ raudonojiknyga.lt / Pagaliau išleista naujoji 2021 m. Lietuvos raudonoji knyga: Trumpa Lietuvos raudonosios knygos istorija | Lietuvos raudonoji knyga
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
